Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi buvęs generalinį prokuroras ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir žurnalistas Vladimiras Laučius.
Sulaikyti du, švelniai tariant, žinomi asocijuotų verslo struktūrų atstovai, kaip jūs manote, kas už to slypi – ar bankų užkulisiniai interesai, ar gali būti kas nors kita, pavyzdžiui, politikų galios žaidimai po kilimu? Kaip jums atrodo?
Kol kas informacijos labai nedaug, bet iš tos, kuri buvo pateikta spaudos konferencijoje dalyvaujant generaliniam prokurorui ir STT direktoriui, tai aš suprantu, kad veikos yra susijusios su įstatymų leidyba ir kitomis sprendimų priėmimo procedūromis.
Na, su įstatymų leidyba taip, tas yra jau paviešinta, bet kaip atrodo, ar čia veikia bankų interesai, ar čia daugiau politikų mėginimai kovoti vieni su kitais ir galbūt artėjant rinkimams kažkam naudinga?
Kol kas informacijos tikrai nedaug, kad galėtumėm daryti kokias tai apibendrintas išvadas. Aš galvoju, kad tiek, kiek dabar pateikta informacijos, kad tai buvo daugiau atstovaujami verslo interesai. Tame tarpe, turbūt ir bankų interesai. O ar šitose veikose dalyvavo politikai, ar jie veikė tiesiog įtakojami ir patys nesuprasdami to, tai čia turbūt parodys tik tyrimas ir teisminės bylos nagrinėjimas.
Buvo siekiama, jei tikėsime pranešimais, padidinti bankams pelno mokestį nuo 15 iki 22 procentų. Padidinta buvo mažiau, nei planuota. Tai dabar kaip čia vertinti – ar pasiekė tie lobistai savo tikslų, ar nepasiekė Pelno mokestis padidintas, vadinasi – nepasiekė, bet padidintas mažiau negu norėta, tai kaip ir pasiekė. Kaip jūs vertinat, kas čia įvyko?
Kaip sakyt, pergalė visada turi daug tėvų. Tai galvoju, kad šituo atveju tie lobistai tikrai įsirašė šitą rezultatą, kaip vieną iš savo pergalių. Galbūt ne pilną, bet dalinę pergalę. Galbūt tai nebūtų ir nusikalstama, jeigu jie darė įtaką, argumentavo, ėjo į posėdžius, ginčijosi, bet jeigu už tą veiklą imami pinigai ir sakoma – sumokėkit ir mes stengsimės – aišku, čia jau būtų peržengtas įstatymas.
Kalbama, kad galėjo būt padaryta žala valstybei, padidėti mokestinės prievolės piliečiams, bet yra ir kita nuomonė, kad jei būtų padidintas tas mokestis ir dėl turto bankų buvo kalbama, jeigu bankams ta našta būtų padidėjusi, tai kaip tik piliečiai mes būtume nukentėję, nes bankų paskolų įkainiai būtų pakelti, palūkanos būtų kitos, kitaip tariant, mus išgelbėjo gal šita lobistinė veikla nuo brangesnių bankų paskolų ir palūkanų? Tai iš ko daroma išvada, kad nukentėjo piliečiai?
Čia reikėtų paklausti to, kas padarė tokią išvadą. Aš manau, kad tai nėra vienareikšmė išvada ir tokios kategoriškos išvados bent jau pačioj pradžioj niekas nedrįstų teigti. Čia sudėtinga ir paskaičiuoti ir sudėtinga tiksliai pasakyti, čia yra nuomonė, kuri turėtų būti pagrįsta to asmens, kuris tai teigia.
Tai teigia generalinis prokuroras E. Pašilis aš pacituosiu tiksliau: „Kyla pagrįstų klausimų, kada žala galėjo būti padaryta valstybei, valstybės biudžetui, padidėti mokestinė priemonė visiems Lietuvos piliečiams.“
Pagrindinė formulė yra tai, kad įstatymų leidėjas tarnauja visai visuomenei. Ir jeigu jis kokiai vienai visuomenės daliai daro išskirtinį sprendimą, tai aišku, tai susiję su tam tikromis privilegijomis galbūt ne visai teisingomis veiklomis. Tai čia reikia aiškintis, kas gavo naudą, ar iš tikrųjų buvo padaryta žala visuomenei. Ar didžiajai daliai visuomenės. Aš negaliu šiandien komentuoti šito teiginio, nes nesu įsigilinęs ir net neturiu tiek informacijos apie kokius įstatymus ir apie kokias žalas čia sakoma.
Nepriklausomybės antrąjį, trečiąjį dešimtmečius būta rezonansinių bylų, kurios taip pat inicijuodavo STT, bet kurios subliukšdavo. Ar nesubliukš ir ši byla, kaip ir daugelis prieš tai buvusių rezonansinių bylų? Kaip jums atrodo?
Dabar jūs uždavėt klausimą, aš bandau prisimint, kuri čia tokia labai rezonansinė byla subliuško. Aš daugiau matyčiau problemą, kad tos bylos ilgai tęsiasi. Kad žmonės tiesiog pavargsta laukti galutinių sprendimų. Ir kai jie yra priimami, paprastai visi užmiršta dėl ko čia viskas vyko. Arba jau pasikeičia net karta žmonių, kurie nuo pradžios žinojo apie tą bylą. Aišku, nagrinėjant konkrečią bylą galima rasti ir kieno nors klaidų, bet pati STT mokosi ir ta taktika, kuri buvo pačioj pradžioj, kad gal sulaikysim ir po to rinksim įrodymus, man atrodo, vis labiau keičiasi kita taktika, kad sulaikymai įvyksta jau finalinėj stadijoj. Kai jau įrodymų pakankamai nemažai yra surinkta.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
