„Volungės“ pagrindinėje mokykloje surengta konferencija „Saugioje mokykloje mokytis gera“, kurioje buvo tariamasi, ką reikėtų daryti, kad vaikai jaustųsi saugūs fiziškai, nepatirtų patyčių ir tiesiog norėtų eiti į mokyklą.
Prieš teroristus mokyklos budėtoja nesutriktų
Konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie patyčias bei saugią ugdymo aplinką, dalyvavo būrys specialistų. Tarp jų – ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Jo manymu, geriausia patyčių prevencija – asmeninis pavyzdys, kurį turi rodyti visa įstaigos bendruomenė, pradedant mokyklos direktoriumi ir baigiant aptarnaujančiu personalu, kurio vaidmuo nepelnytai neįvertinamas.
„Saugi mokykla – tai savitarpio pagarba grįsti visų jos bendruomenės narių santykiai. Bendromis pastangomis patyčių galimybę galima minimalizuoti, tačiau tam, kuris sugebės jas visai išnaikinti, turbūt reikėtų įteikti Nobelio premiją“, – įsitikinęs vedėjas. Jis pastebi, kad labai sudėtinga užtikrinti ir absoliučiai fiziškai saugią mokyklos aplinką. Belieka pabelsti tris kartus į medį, kad iki šiol Lietuvoje pavyko bent jau išvengti teroristų išpuolių, bet panašių išorės grėsmių nė viena mokykla nesugebėtų suvaldyti savarankiškai.
Ką darytų, pavyzdžiui, „Volungės“ pagrindinės mokyklos budėtoja, jei į įstaigą įsiveržtų ginkluoti žmonės?“ – tokį klausimą V.Valūnas uždavė ne tik konferencijos dalyviams, bet ir pačiai budėtojai. Ši užtikrino: nesutriktų, griebtųsi šluotos ir užpuolikams gerai nesibaigtų.
Statistika rodo, kad patyčių mažėja
Apie gerąją praktiką diegiant Olweus programą miesto mokyklose pasakojo Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, Olweus patyčių prevencinės programos instruktorė Kristina Baranauskienė.
Minėtos patyčių prevencijos programos autorius – Bergeno universiteto psichologijos profesorius Danas Olweusas, ši metodika sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Jos esminis skirtumas nuo kitų panašių – patyčias turi stabdyti suaugusieji, o ne patys vaikai, kurie nepajėgūs to padaryti.
Nuo 2009 metų Olweus programa taikoma ir Alytuje, šiuo metu jos sertifikato siekia Piliakalnio, „Volungės“ ir Panemunės pagrindinės mokyklos. Jei įstaiga turi Olweus sertifikatą, tai reiškia, kad jos personalas žino, kaip užtikrinti patyčių prevenciją, be to, kasmet tokioje mokykloje atliekamos moksleivių apklausos apie patyčias.
Kai Olweus programa startavo Lietuvoje, buvo atliktos pirmos apklausos. Jos parodė, kad patyčias patiria apie 30 proc. mokinių. Įstaigose, kurios įgyvendina šią programą, šis skaičius mažėja perpus, tačiau siekiamybė – Norvegijos, kitų Skandinavijos šalių pavyzdys – 8 proc. Vis dėlto specialistai vieningai sutaria, kad visiškai išvengti patyčių mokyklose neįmanoma, o štai jas pastebėti ir stengtis nutraukti būtina.
Smurtauja ir pradinukai
Nors Olweus programos mokyklose atliekamos apklausos liudija, kad patyčių mažėja ne tik šią programą vykdančiose, bet ir kitose švietimo įstaigose, tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresnysis specialistas Donatas Griškaitis pastebi, jog smurto atvejų tarp nepilnamečių, į kuriuos tenka įsikišti pareigūnams, daugėja. Nauja tendencija – patyčios iš mokyklos koridoriaus ar gatvės persikelia į interneto erdvę. Vieni kitus paaugliai užgaulioja SMS žinutėmis, pernai pasitaikė atvejų, kai įžeidžiančių įrašų atsirado mokyklų elektroniniuose dienynuose, pažinčių, pokalbių svetainėse.
Smurtauja vis jaunesni moksleiviai – praeitais metais užfiksuota, kad vienas kitą smaugė pradinukai, kurie žaidė žaidimą „policininkai – vagys“. Šeši nepilnamečiai 2012 metais smurtavo prieš tėvus.
D.Griškaitis pabrėžė, kad pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas pareigūnai tiria mokyklų problemas dėl smurto, ir kvietė kreiptis nelaukiant, kol problemos įgaus didesnį mastą.
Kalbėdamas apie patyčias, jis kvietė suaugusiuosius pirmiausia pažvelgti į save, kokį pavyzdį rodome jaunimui, juolab kalbant apie psichologinį smurtą, kurį mokiniai ypač dažnai mini patiriantys mokyklose.
Stipresni skriaudėjai – iš pasiturinčių šeimų?
Olweus programos patirtimi Piliakalnio pagrindinėje mokykloje pasidalijo direktorė Laima Vincė Kirkliauskienė. Jos manymu, programa buvo labai naudinga: pagerėjo įstaigos mikroklimatas, mokytojai ir kiti darbuotojai įgijo daug naujų žinių, moksleiviai drąsiau kalba apie problemas, nes tiki, kad jas gali išspręsti.
Iš 260 Piliakalnio pagrindinę mokyklą lankančių mokinių trečdalis gyvena Alytaus apskrities valstybiniuose vaikų globos namuose. Tai reiškia, kad iš šeimos jie neatsinešė tų vertybių, pagarbos šalia esančiam, kurias galbūt jau turi suformuotas darnių šeimų vaikai. Direktorė pastebi, jog pradžioje netgi teko aiškintis patyčių sampratą, kurią apibrėžia D.Olweusas, sakydamas, kad sudėtinės jos dalys yra agresija, pasikartojantis veiksmas (kelis kartus per mėnesį ir dažniau) bei jėgų disbalansas, kai stipresnis skriaudžia silpnesnį. Ypač sudėtinga pedagogui, kai stipresnis, kaip neretai pasitaiko, yra iš labiau pasiturinčios šeimos, tačiau ne mažiau takto ir žinių reikia, kai pradinukas psichologiškai smurtauja prieš... savo močiutę. Tokių atvejų, pasirodo, irgi daugėja, nes užsienyje dirbantys tėvai palieka atžalas seneliams, nebežinantiems, kaip dar įtikti anūkams, kad šie per skaipą nepasiskųstų tėvams.
„Norisi tikėti, kad apklausos liudija tiesą, kad patyčių tikrai mažėja, tačiau, kita vertus, tai yra nuolatinis darbas, kuris pernelyg globalus ir sunkus vienai atskirai mokyklai. Sunku atsilaikyti prieš tą blogį, kurį neša smurtiniai kompiuteriniai žaidimai, komercinės TV, sunku vaikams suformuoti vertybes, kurių neturi jų tėvai“, – sako L.V.Kirkliauskienė.
Saulė PINKEVIČIENĖ
