„Privalome įamžinti už laisvę kovojusias asmenybes, kad jos taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą“, – teigė Ministrės pirmininkės patarėja kultūrai Gabrielė Žaidytė.
Skelbiama, kad ypatingas dėmesys skiriamas XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų įamžinimui šalyje ir užsienyje, ketinama toliau rengti ir publikuoti akademinius leidinius apie XX amžiaus Lietuvos laisvės kovas, užtikrinti dokumentų, archyvų, vertybių skaitmeninimą.
Vilniuje numatoma įrengti partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą, Raseinių rajone – Kryžkalnio monumento stelas, Šilalės – Dalios Grinkevičiūtės muziejų, Varėnos rajone paženklinti partizanų kapus.
Taip pat realizuojant planą, bus siekiama organizuoti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų istorinius, paveldo, atminties, archeologinius, šaltinių tyrimus.
Numatyta ir toliau vykdyti istorinius ir archeologinius tyrimus siekiant rasti Lietuvos pasipriešinimo dalyvių palaikus bei pildyti Lietuvos partizanų giminių DNR pavyzdžių bazės biologinį (DNR) banką, kaupiant informaciją apie žuvusius ir dingusius be žinios Lietuvos laisvės kovotojus.
Modernizuojant Kultūros vertybių registrą numatoma sukurti jame viešai prieinamą Lietuvos laisvės kovų vietų paieškos sistemą.
Planą realizuos valstybės institucijos, savivalda, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, atsižvelgta į pavienių asmenų siūlymus.
