Tai BNS patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.
„Taip, direktorė informavo, kad vakar vakare, apie 23 valandą, žmogus, turintis įvairių gretutinių ligų, mirė“, – BNS sakė R. Grigaliūnas.
Pasak jo, kol kas nėra informacijos, ar yra kitų koronavirusu užsikrėtusių „Klaipėdos hospiso“ globotinių, kurie būtų kritinėje situacijoje.
Šeštadienį pranešta, kad „Klaipėdos hospisas“ tapo dar vienu koronaviruso židiniu Lietuvoje – infekcija čia diagnozuota 30-iai globotinių ir 10-iai personalo darbuotojų.
Sekmadienį taip pat patvirtintas 34-as mirties nuo koronaviruso atvejis Lietuvoje. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė rizikos grupei priklausęs žmogus.
Gali būti užsikrėtę visi hospiso globotiniai
Yra didelė tikimybė, kad koronavirusu užsikrėtė visi privačių globos namų „Klaipėdos hospisas“ globotiniai, sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas Vinsas Janušonis. Hospiso vadovė pranešė apie vieno koronavirusu užsikrėtusio paciento mirtį.
Pasak V. Janušonio, neužsikrėtę aštuoni „Klaipėdos hospiso“ globotiniai pakartotinai dar nėra tikrinti.
„Dabar jie pakartotinai netikrinti, juos dar reikėtų tikrinti. Bet kadangi jie gulėjo vienose palatose, išskyrus vieną, kuris gulėjo vienutėje, tai tikimybė, kad jie visi užsikrėtę, yra labai didelė“, – Klaipėdos savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė V. Janušonis.
„Klaipėdos hospiso“ vadovė Rasa Dagienė Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pranešė, kad šeštadienį mirė vienas koronavirusu užsikrėtęs hospiso pacientas globotinis.
„Vienas ligonis mirė vakar, deja, sergantis vėžiu, su ligos išplitimu į plaučius ir į dubenį. Užrašėme COVID-19 diagnozę ir šalia vėžio diagnozę“, – pasakojo R. Dagienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas sako, kad bus siekiama, jog būtų izoliuoti globotiniai, kuriems koronaviruso testas buvo neigiamas.
„Pirmas dalykas, reikia pagal galimybes izoliuoti tuos žmones, kuriems yra neigiamas atsakymas. Jų vakar turėjome aštuonis. Labai svarbu yra srautai, taip pat turi būti suformuota komanda žmonių, kurie nėra buvę kontakte ir kurių tyrimas yra neigiamas“, – sakė R. Grigaliūnas.
Pasak jo, yra prašoma, kad tie, kuriems nenustatytas virusas, būtų perkelti į izoliuotas patalpas.
„Ten naujų sienų niekas nepastatys, gal ten širmas ar dar kažką būtų galima padaryti, kad būtų sąlyginai švarios ir nešvarios zonos“, – teigė R. Grigaliūnas.
„Pats blogiausias variantas – kalbėti apie tų aštuonių žmonių iškėlimą į izoliuotas patalpas, bet tada kyla klausimas dėl aptarnavimo, kas juos prižiūrės ir panašiai“, – pridūrė jis.
Klaipėdos Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro direktorius Viljaras Reigas sakė, kad izoliuoti globotinius pačiame hospise yra sunku.
„Nors ir yra atskiri įėjimai, bet procedūrinis kabinetas yra vienas, maitinimas yra tiekiamas per vieną patalpą ir personalui kabinetas vienas“, – sakė V. Reigas.
Nėra žmonių, galinčių slaugyti globotinius
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kėlė klausimą, ar susidariusi situacija, kuomet užsikrėtė 10 „Klaipėdos hospiso“ darbuotojų, nereiškia, kad globotiniai liks be priežiūros.
V. Reigas sakė, kad 30-iai ligonių reikia trijų pamainų po kelis darbuotojus, iš viso – apie 15 darbuotojų.
Jis teigė, Kretingoje yra trys darbuotojai, kurie galėtų atvykti dirbti į hospisą, tačiau dauguma potencialių darbuotojų, sužinoję, kad reikės vykti į viruso židinį, išsigąsta.
„Tačiau šiai dienai jie turi tik tris darbuotojus, kurie galėtų atvykti dirbti į hospisą. Problema yra tame, kad visi darbuotojai, kuriems yra pasiūloma, jie bijo to židinio. Nepaisant to, kad gaus asmenines apsaugos priemones ir visa kita“, – sakė V. Reigas.
„Darbuotojai patys sako, siūlykit dvigubus, trigubus atlyginimus, vis tiek neisim“, – pridūrė jis.
Tuo metu Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus iškėlė idėją, kad hospiso globotinius galėtų slaugyti ir socialiniai darbuotojai.
„Mintis kilo apie socialinio sektoriaus, kitų slaugos namų įveiklinimą. Čia iš tikrųjų reikia pakankamai nedaug – 15-os žmonių“, – sakė D. Steponkus.
V. Reigas patikslino, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato galimybę slaugos namuose įdarbinti ir kitus asmenis.
„Aišku, pamainoje privalomai turėtų būti slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas“, – sakė jis.
Svarstoma sergančiuosius perkelti į regionines ligonines
V. Grubliauskas posėdyje sakė, kad atmetami variantai, jog hospiso užsikrėtusieji galėtų būti vežami į KUL arba Respublikinę Klaipėdos ligoninę.
Dėl to vienintelė alternatyva – vežti ligonius į regionus.
„Tada belieka važiuoti į regioną, jeigu bus tokia neišvengiamybė, turbūt reikia šita kalba, šitomis kategorijomis kalbėti“, – sakė meras.
Jis nurodė, kad KUL turi įgaliojimus nurodyti Palangos, Gargždų ir Kretingos ligoninių vadovams pasakyti apie tokią alternatyvą.
„Nėra kito varianto (...) Tą reikia daryti jau šiandien. Aš prašau, daktare, jūsų, šiandien pat iškart susisiekti su Gargždų, Kretingos ir Palangos ligoninių vadovais, informuoti juos apie tokią situaciją. Mes juos tikrai suprantame. Bet laikas suprasti ir mus“, – kreipdamasis į V. Janušonį sakė V. Grubliauskas.
Šeštadienį pranešta, kad „Klaipėdos hospise“ koronavirusu užsikrėtė 40 žmonių. Iš jų 30 užsikrėtusiųjų yra globotiniai, 10 – personalas.
Labiausiai tikėtina, kad virusą į hospisą atnešė personalo darbuotojai, nes patys globotiniai karantino metu kontaktų už hospiso ribų neturėjo.
Šiuo metu sprendžiamas globotinių priežiūros klausimas, nes nuspręsta, jog pervežinėti juos į kitas globos įstaigas būtų pernelyg rizikinga.
Portalas tv3.lt primena, kad penktadienį patvirtintas 33 mirties nuo COVID-19 atvejis., žmogus mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Balandžio 16 d. patvirtintos dvi mirtys nuo COVID-19 – vienas atvejis Kauno klinikinėje ligoninėje, kitas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, abu priklauso rizikos grupei. Antradienį gauta informacija apie 5 koronaviruso aukas Lietuvoje. Tai patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
„Du pranešimai iš Santaros klinikų, vienas iš Vilniaus, kitas – iš Ukmergės. Vienas pranešimas iš Kauno klinikinės ligoninės apie Marijampolės gyventoją ir du pranešimai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės. Vienas iš jų yra Klaipėdos gyventojas, o kitas pranešimas – apie Telšių apskrities gyventoją“, – teigė naujienų portalui tv3.lt NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
Balandžio 14 d. patvirtintos 3 mirtys nuo COVID-19. Vienas vidutinio amžiaus asmuo mirė sekmadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Kitas asmuo mirė antradienį Kauno klinikinėje ligoninėje, jis priklausė rizikos grupei. Apie dar vieną atvejį, rizikos grupei priklausiusios 82 metų moters mirtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje patvirtino įstaigos direktorius Vinsas Janušonis.
Balandžio 13 d. pranešta apie rizikos grupės paciento mirtį nuo COVID-19 Kauno klinikinėje ligoninėje.
Balandžio 11 d. Lietuvoje patvirtintas dvidešimt trečiasis nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejis. Asmuo mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Balandžio 10-osios rytą pranešta apie 61-erių žinomo šalies imtynių treneris Valdo Jasočio mirtį, jam koronaviruso testas buvo atliktas po mirties. Asmuo mirė Respublikinės Šiaulių ligoninės klinikoje, skirtoje priimti pacientus, įtariamus dėl COVID-19 susirgimo.
Vėliau sveikatos apsaugos ministras A. Veryga informavo apie užfiksuotas dar 5 mirtis, kurias sukėlė COVID-19.
Balandžio 9 d. pranešta, kad dar vienas miręs asmuo, kuriam diagnozuotas koronavirusas – iškili mokslininkė Elena Stankūnienė. Tai – 16 mirtis nuo koronaviruso.
Balandžio 6 d. SAM pranešė, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė koronavirusu infekuotas žmogus. Tai – keturioliktasis mirties atvejis šalyje. Asmuo priklausė rizikos grupei.
Taip pat apie dar vieną atvejį pranešta Marijampolės ligoninėje. Tai – garbingo amžiaus žmogus, kuriam patvirtintas COVID-19, pranešė Marijampolės savivaldybės administracijos vadovas Karolis Podolskis.
Balandžio 5 d.patvirtintos dvi mirtys asmenų, kuriems buvo diagnozuota COVID-19 infekcija. Vienas žmogus buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir priklausė rizikos grupei.
Tos pačios dienos vakarą pranešta, kad Santaros klinikose mirė 13-tas koronavirusu infekuotas žmogus. Vėliau Varėnos rajono meras Algis Kašėta socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia, kad mirusysis – šeštadienį į Santaros klinikas paguldytas Merkinės gyventojas, priklausęs rizikos grupei.
Balandžio 4 d. taip pat pranešta apie dvi mirtis nuo koronaviruso – viena jų užfiksuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje mirė 83-ejų metų moteris. Kitas atvejis – Kauno klinikinėje ligoninėje, mirė taip pat rizikos grupei priklausęs žmogus.
Balandžio 2 d. pranešta apie 9 mirtį asmens, kuriam diagnozuotas koronavirusas. Apie atvejį pranešė Ukmergės rajono Administracijos direktorius Darius Varnas. Asmuo buvo prieš tai patekęs į ligoninę, tačiau ne dėl koronaviruso, testas jam buvo atliktas po mirties, jis priklausė rizikos grupei.
Kovo mėnesį – 8 mirtys
Kovo 31 d. patvirtinta 8-oji mirtis nuo koronaviruso. Tai – Vilniaus universiteto Santaros klinikose gydytas senyvo amžiaus žmogus, dvi dienos prieš tai atvežtas iš Ukmergės ligoninės Slaugos skyriaus.
Kovo 28 d. pranešta apie dvi koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtis. Vienas jų – 74 metų vyras, miręs kovo 26 dieną. Velionis buvo gydomas Ukmergės miesto ligoninėje, turėjo daug ligų. Apie kitą atvejį informavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. SAM patvirtino, kad tai – brandaus amžiaus žmogus, rizikos grupės, anksčiau gulėjęs ligoninėje, turėjęs daug gretutinių ligų.
Kovo 27 d. pranešta apie 5-tą mirties nuo COVID-19 atvejį. Asmuo mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Mirusysis priklausė rizikos grupei.
Taip pat apie du mirties nuo koronaviruso atvejus buvo pranešta kovo 25 d. Vienas jų – 79 metų rizikos amžiaus vyras, kuris gydėsi Ukmergės ligoninėje. Jam COVID-19 tyrimas buvo atliktas jau po mirties ir patvirtinta, kad buvo užsikrėtęs.
Kitas miręs pacientas – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydytojas sunkios būklės rizikos amžiaus grupės pacientas.
Kovo 20 d. pranešta apie pirmąją mirtį nuo koronaviruso. Ukmergėje nuo koronaviruso mirė garbaus amžiaus moteris, kuri iš Ukmergės ligoninės buvo paleista kovo 19 dieną, pranešė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Kovo 24 d. pranešta apie mirusią 90-metę, kuri, naujienų portalo duomenimis, gulėjo toje pačioje palatoje su pirmąja auka. Pacientė kovo 16 dieną buvo išrašyta iš Ukmergės ligoninės. Dėl karščiavimo, bendro silpnumo kovo 23 dieną ji buvo atvežta į Santaros klinikas. Atlikus tyrimus jai nustatytas koronavirusas, ji gydyta intensyvios terapijos skyriuje.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
