Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.
Ministrų kabinetas pritarė teikti sveikatos priežiūros humanitarinės pagalbą į Ukrainą siunčiant tam tikrų specialistų komandas.
Šias komandas turėtų suformuoti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir, bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija, organizuoti jų parengimą (mokymus) bei vykimą į Ukrainą ir grįžimą iš jos, apmokant su tuo susijusias išlaidas.
Kitaip sakant, apmokant darbo užmokestį (įskaitant sveikatos apsaugos ministro nustatyto dydžio priedus), valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, dienpinigius, kelionės į Ukrainą ir grįžimo iš jos, nakvynės, kitas su vykimu į Ukrainą ir grįžimu iš jos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusias ir kitas išlaidas.
Nustatyta, kad į Ukrainą vykstantiems sveikatos priežiūros specialistams papildomai būtų mokami sveikatos apsaugos ministro nustatyto dydžio priedai už darbą Ukrainoje. Primenama, kad analogiškai priedai buvo numatyti dirbant ekstremaliomis sąlygomis COVID-19 pandemijos metu.
Norą išreiškė keli šimtai
Dar antradienį SAM skelbė, kad Lietuvoje 300 medikų išreiškė norą vykti misijon į Ukrainą padėti kolegoms. „Į mus kreipėsi medikai ne tik iš Lietuvos, bet ir Danijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos... Tarp jų – medicinos studentai, rezidentai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, odontologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, visuomenės sveikatos specialistai ir paramedikai. Vyriausiam mums parašiusiam medikui – 65-eri ir jis savo pašaukimu neabejoja...“ – skelbė ministerija.
Portalas tv3.lt jau primena rašęs, kad medikai su ašaromis akyse veržiasi padėti ukrainiečiams.
Kaip sakė A. Dulkys, šiuo metu jau yra suformuotos dvi medikų komandos po 12 žmonių.
„Dabar stengiamasi labiau judėti link, kaip minėjau, dokumentų [sutvarkymo], grupių apmokymo. O iš Ukrainos jau bus signalas, kada konkrečiai, kurią dieną, kokios rizikos, kokiose ligoninėse ir taip toliau“, – Vyriausybės pasitarimo metu sakė ministras.
Dalis medicininės paramos jau išvyko
Dar vakar SAM pranešė, kad į Ukrainą išvyko dalis iš 3,7 mln. eurų vertės medicininės Lietuvos paramos.
Civilinės saugos tarptautinės pagalbos siuntą sudaro vienkartiniai švirkštai ir injekciniai tirpalai, tvarstymo reikmenys, chirurgijos rinkiniai, sterilūs paketai kraujavimams, lūžiams ir nudegimams, neštuvai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės, kombinezonai ir kt.
Pasak ministerijos, šiuo metu svarstomos visos galimybės, kaip dar Lietuva gali padėti Ukrainai.
Karo lauke itin svarbios tampa kraujo atsargos. Nors šiuo metu Ukraina turi pakankamai kraujo ir jo komponentų atsargų, ministerija kviečia potencialius Lietuvos donorus išlikti budrius.
„Vos tik gavus signalą apie realų kraujo poreikį, visoje Lietuvoje prasidės donorystės akcijos, kuriose kviesime dalyvauti visus neabejingus Ukrainos tragedijai piliečius. Kol kas derinamos erdvės kraujo donorystės akcijoms organizuoti“, – rašoma SAM pranešime.
Taip pat įvertinta, kiek Lietuvos sveikatos sistema galėtų priimti nukentėjusiųjų nuo karo asmenų: šiuo metu Lietuva laisvai galėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugas 400 sužeistųjų ligoninėse, kuriose užtikrinamas gydymas po traumų.
„Esant poreikiui, vietų skaičių jau dabar galėtume didinti iki 600, dalinai apribojus tam tikras planines paslaugas. Reaguodami į situaciją, turėtume galimybę ir dar daugiau pajėgumų sutelkti“, – teigia SAM.
Be to, Lietuva yra pajėgi užtikrinti apie tūkstantį reabilitacijos lovų armijai ir civiliams po gydymo Ukrainoje arba Lietuvoje.
