Kas blogiau – pilti teršalus į upę ar mokėti atlygį darbuotojams vokeliuose? Naudotis nelegalia programine įranga ar nemokėti mokesčių? Daugiau vartotojų atsisakytų pirkti iš teršėjų ir nelegalios įrangos naudotojų nei iš tų, kurie apvagia valstybę, rašo „Lietuvos rytas“.
67 procentai lietuvių nustotų pirkti produktus, jeigu sužinotų, kad jie dėl sudėtyje esančių kenksmingų medžiagų jau buvo pašalinti iš prekybos vietų lentynų.
Smarkiai vartotojų pasitikėjimą sumažintų ir tai, kad įmonė savo gaminius išmėgina su gyvūnais. Dėl to nustotų pirkę prekes ar naudotis paslaugomis 47 proc. vartotojų.
Tai parodė komunikacijos agentūros „BCP Nova Media" užsakymu rinkos analizės ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 1016 15–74 m. Lietuvos gyventojų.
Tyrėjai aiškinosi, kas lemia vartotojų požiūrį į įmonę. Pasirodo, net kalbos apie prekes siūlančios arba paslaugas teikiančios bendrovės bankrotą vartotojus paveiktų mažiau negu žinia, kad įmonė naudojasi nelegalia programine įranga.
Pastarasis veiksnys būtų lemiamas 26 procentai vartotojų – jie nustotų pirkę tos bendrovės gaminius arba paslaugas. O bankroto išsigąstų tiktai 12 proc.
Vos 13 proc. apklausos dalyvių atbaidytų tai, jog atlygį įmonė moka vokeliuose, o 22 proc. kliūtų tai, kad bendrovė vengia mokėti mokesčius.
„Kai nesumokami mokesčiai valstybei, žmonės nemano, kad vagiama iš jų. Jiems labiau nepatinka, kai vagiama iš verslo – tarkim, naudojamasi nelegalia programine įranga.
Mūsų šalies vartotojas – brandus, suvokia, kad reikia saugoti save, kitus ir aplinką. Tačiau vargu ar galėtume kalbėti apie pilietinę brandą – žmonės kol kas pateisina ir vokelius, ir mokesčių slėpimą“, – aiškino „BCP Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas.
Vartotojų palankumo dažniausiai nusipelno tos įmonės, kurios imasi socialinių ar labdaros projektų. Svarbiausi jų tie, kuriais remiama aplinkosauga.
Daugiausia teigiamų rekomendacijų sulauktų žinia apie įmonėje naudojamas technologijas, kurios saugo gamtą, ir apie įmonės tarptautinio apdovanojimo laimėjimą – aplinkiniams tokias bendroves pagirtų 15 procentų apklausos dalyvių.
Jeigu gamintojas išpiltų teršalus į upę, ignoruoti jo prekes draugams ir pažįstamiems patartų 14 proc. apklaustųjų.
„Atotrūkis tarp žmogaus ir valstybės daug didesnis nei atotrūkis tarp žmogaus ir gamtos“, – apibendrino A.Katauskas.
Tyrėjai gyventojų prašė prisiminti įvykius, kurie pakeitė jų nuomonę iš geros į blogą. 10 proc. paminėjo konkrečią bendrovę.
Tačiau tik 4 proc. apklaustųjų prisiminė su maisto pramone susijusius neigiamus įvykius.
Daugiausia žmonių kalbėjo bendromis temomis, pavyzdžiui, apie politinę situaciją, valdžios institucijų veiklą, darbo rinką, pragyvenimo lygį, mokesčius.
Net 60 proc. respondentų neįvardijo jokio įvykio, kuris privertė juos pakeisti nuomonę.
