Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė siūlo apmokestinti šokančius, dainuojančius ir grojančius saviveiklininkus. Mėgėjiškų kolektyvų vadovai bijo, kad apmokestinus entuziastus, jie išsivaikščios. Valdininkai tvirtina, kad pinigai ir taip renkami – tik neoficialiai.
Mokestis nuo 5 iki 10 litų
Vedėja P. Poderytė Šiaulių miesto tarybos komitetuose pristatė apmokestinimo planą, kuris būtų taikomas Kultūros centro kolektyvams – nuo 5 iki 10 litų per mėnesį vienam asmeniui.
Nemokamai, pasak P. Poderytės, mėgėjų meno kolektyvus galėtų lankyti tik pensinio amžiaus ir socialiai remtini žmonės.
Politikai beveik vieningai paprieštaravo tokiam planui ir pasiūlė iš viso neteikti klausimo Tarybos posėdyje lapkričio 29 dieną.
Kultūros skyriaus vedėja argumentavo, kad kai kuriuose šalies miestuose mokestis už dalyvavimą meno mėgėjų kolektyvuose yra imamas sumokėti kolektyvo vadovui atlyginimą.
Šiaulių kultūros centre veikiančių kolektyvų vadovai atlyginimą gauna iš biudžeto. Kultūros centro pastatas išlaikomas taip pat iš biudžeto.
Vedėja nestoja „mūru“
Politikai klausė asmeninės P. Poderytės nuomonės, kodėl norima naikinti mėgėjų meną mieste?
„Kadangi mėgėjų menas nėra populiarus, aš palaikau, kad būtų imamas mokestis. Visiems turi būti lygios galimybės, kodėl vaikai už būrelius turi mokėti, o mėgėjai – ne?“, – dėstė savo strategiją vedėja.
„Jūs nesate meno mėgėjų kolektyvų pusėje? Nes tas apmokestinimas reiškia meno mėgėjų kolektyvų naikinimą, didžiulį nuostolį Šiauliams. Jūs mūru nestojate už savo kolektyvus?“, – stebėjosi P. Poderytės pozicija Tarybos narys Stasys Tumėnas.
„Mūru – ne“, – Tarybos nariui atsakė P. Poderytė.
Tarybos narys Juozas Pabrėža klausė, kiek bus gauta pajamų, jeigu bus apmokestinti mėgėjai.
„Apie 40 – 50 tūkstančių per metus greičiausiai būtų uždirbta, – skaičiavo P. Poderytė. – Žmonių, lankančių kolektyvus, sumažėtų, bet galbūt vadovams būtų didesnė atsakomybė“.
„Stebina tokia Kultūros skyriaus vedėja, kuri neatstovauja savo žmonėms. Man gėda, kad toks sprendimas iš viso teikiamas Tarybai“, – tvirtino vicemerė Daiva Matonienė.
„Man – ne gėda“, – atsakė P. Poderytė.
Apmokestino – iširo
„Kažkoks marazmas“, – stebėjosi pasiūlymu aklųjų ir silpnaregių šokių kolektyvo „Vajaunas“ vadovas Romualdas Laugalis.
„Apmokestinus vaikų neformalųjį ugdymą stiprus ir ilgametis Vijolių vidurinės mokyklos kolektyvas „Žalnieriukas“, „Aukso paukštės“ nominantai, išsiskirstė, puikaus kolektyvo nebeliko, nes vaikai neturi iš ko susimokėti“, – sakė R. Laugalis.
Politikams buvo įteiktas beveik visų dvidešimt keturių Kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų vadovų kreipimasis su parašais. Vadovai dėstė savo argumentus: mėgėjų meno kolektyvai gyvuoja tik žmonių entuziazmo dėka, negaudami jokio finansavimo patys organizuoja renginius ir neatlygintinai koncertuoja visose miesto šventėse, reprezentuoja Šiaulius šalies festivaliuose. Prognozuojama, kad apmokestinus didžioji dalis žmonių iš viso nebelankytų meno mėgėjų kolektyvų.
„Dalis kolektyvų narių yra studentai. Mes tik džiaugiamės, kad jaunimas dalyvauja, neįsivaizduoju, kaip iš vargšo studento paprašyti 10 litų mėnesiui. Kaip įstaigos vadovas aš negaliu sakyti, kad įstaigai nereikia pinigų. Reikia, bet tik ne tokia kaina. Kai kurie kolektyvai tikrai išnyktų, jeigu būtų patvirtinta rinkliava. Daliai žmonių atvažiuoti autobusu į repeticiją yra per brangu, o rinkliava būtų visai nepakeliama“, – savo nuomonę išsakė Kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus.
Nori „legalizuoti rinkliavas“
Politikai teiravosi, kieno įpareigota vedėja siūlo apmokestinti mėgėjų meną. P. Poderytė tikino, kad jai liepė „iš administracijos“.
„Įvardinkite tą žmogų. Gal jis pats galėtų vadovauti tiems kolektyvams ir rinkti mokestį iš mėgėjų“, – ironizavo Tarybos narė Nijolė Budrytė.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras argumentavo, kad pinigai meno mėgėjų kolektyvuose ir taip renkami, tik įrodymų neturįs. Jo nuomone, rinkliavas reikia „legalizuoti ir nustatyti sąlygas, kaip pinigus panaudoti“.
Sprendimo projektu taip pat tikimasi sudrausminti kolektyvų vadovus, „kurie turės užtikrinti asmenų, dalyvaujančių mėgėjų meno kolektyvų veikloje, skaičių“.
„Šiai dienai nėra jokios apskaitos. O renkama po 60 – 70 litų!“, – komentavo P. Poderytė.
Kuria viešąsias įstaigas
Vaikų choreografijos studijos „Aušrelė“ kultūrinės veiklos vadybininkė Zita Mundinienė tikino, kad lėšas iš tėvų naujiems rūbams, kelionėms ir kitoms būtinoms kolektyvo reikmėms renka ne pati studija, o šalia jos sukurta atskira viešoji įstaiga.
„Bet mes per visas šventes miestui atidirbame nemokamai. Patys turime ir rūbus siūtis, ir medžiagas pirktis“, – pabrėžė Z. Mundinienė.
„Pasakykite, kada miestas davė nors vieną kapeiką mėgėjų kolektyvui? Iš savo pinigų siuvamės kostiumus, važiuojame į keliones“, – paaiškino ir R. Laugalis.
„Kultūros centras per metus uždirba apie 200 tūkstančių litų. Šitos lėšos turi būti naudojamos Kultūros centro veiklai. Klausimas Kultūros centro vadovui – ar kryptingai tie pinigai naudojami? Mėgėjų meno kolektyvai iš tų pinigų turi būti finansuojami“, – atsakė P. Poderytė.
„Turizmo“ neremia
Kultūros centro direktorius V. Stonkus tikino, jog pagyvenusių žmonių kolektyvai iš savo lėšų pasveikina kolektyvo narius, „kartais susimeta kokiai kelionei“.
„Kultūros centras iš uždirbtų pinigų iš dalies paremia kolektyvų keliones, apmokame dalį komunalinių paslaugų, tvarkome patalpas, perkame inventorių, aparatūros detales, įpilame kuro važiuojantiems Kultūros centro mašina į svarbius renginius. Stogas prakiuro – nelakstėme prašydami pinigų, o susiremontavome iš savo uždirbtų. Bet kolektyvų turizmo mes neremiame, tik keliones į rimtus, miestą reprezentuojančius renginius“, – paaiškino V. Stonkus.
Jis atsisakė komentuoti gandus, kurie sklando kultūros užkulisiuose, apie tai, jog ugnis į Kultūros centrą nukrepiama neatsitiktinai. V. Stonkui maždaug po metų sukaks pensinis amžius. Ar jo vieta tampa dalybų objektu?
Rita ŽADEIKYTĖ
