„Įvairių veiksnių kancerogeniniam poveikiui įvertinti reikia ilgalaikio stebėjimo. Pvz. piktybinė mezotelioma, kurios išsivystymas siejamas su asbesto poveikiu, gali atsirasti praėjus 30–50 metų nuo pirminio kontakto. Taigi, dabar yra praėję pakankamai laiko po Černobylio avarijos, kad galėtume kalbėti apie pasekmių sveikatai įvertinimą. Vykdant tyrimą buvo išnagrinėta avarijos likvidavimo darbuose dalyvavusių asmenų sergamumo piktybiniais navikais rizika ir mirtingumo dėl įvairių mirties priežasčių rizika.
Kaip ypatingai vertingą tyrimo dalį noriu pažymėti individualių ir kolektyvinių, regionams būdingų Lietuvos vaikų ir paauglių skydliaukės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozių rekonstrukciją naudojant radionuklidų aktyvumo matavimus pieno, žolės ir kituose mėginiuose, paimtuose netrukus po avarijos visoje Lietuvos teritorijoje. Ši dalis atlikta bendradarbiaujant su Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (Lionas, Prancūzija) mokslininkais“, – ligoninės pranešime spaudai sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos ir Vėžio registro vadovė doc. dr. Giedrė Smailytė.
Pokalbis apie naują tyrimą – su Nacionalinio vėžio instituto tyrėja gydytoja onkologe radioterapeute Rita Steponavičiene.
Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai atliko išsamią turimų ir naujai surinktų duomenų analizę. Pradėkime nuo Lietuvos žemėlapio. Tad kurie mūsų šalies regionai iš tiesų nukentėjo labiausiai?
Radioaktyvaus jodo matavimai pirmą dieną po avarijos parodė, kad jo koncentracija ore buvo 10 kartų didesnė už įprastą. Orai lėmė skirtingą Lietuvos regionų apšvitą dėl radioaktyviųjų iškritų. Tiesiogiai 131I aktyvumas vaikų skydliaukėse po ČAE avarijos Lietuvoje nebuvo matuotas. Tačiau buvo atlikti radiologiniu požiūriu svarbūs bandiniai – ganyklų žolės ir pieno taršos 131I matavimai visuose Lietuvos rajonuose.
Taip pat buvo įvertintos vidutinės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozės vaikų skydliaukėms ir jų kitimo ribos visoje Lietuvos teritorijoje pagal 1989 m. administracinį skirstymą (44 rajonai ir 11 miestų) pagal taršos laipsnį. Priklausomai nuo taršos regiono, išmatuotos dozės vaikų skydliaukėse svyravo nuo maksimalios 272,9 mSv vertės Vakarų Lietuvoje: Palangos mieste, Klaipėdos mieste ir rajone. Mažesnės dozės Marijampolės, Druskininkų, Neringos, Varėnos, Tauragės ir Pagėgių apylinkėse. Ir atitinkamai minimalios vertės – 1,5 mSv – Šiaurės Lietuvoje.
Kaip suprasti teiginį „nukentėjo“ – pakenkė gyventojams, buvusiems atvirame lauke, o kaip tie gyventojai, kurie buvo namuose?
Prabėgus 38 m. retrospektyviai įvertinti, kas tuo metu buvo namuose, lauke ar išvykęs, yra neįmanoma, tai žino tik patys piliečiai. Taip pat kaip patį nemaloniausią faktą noriu priminti, jog tuo metu visa informacija buvo slepiama arba pateikiama klaidingai, kas dar labiau įjautrina mūsų visuomenę. Todėl ir buvo pasitelkti visi įmanomi objektyvūs tyrimo būdai siekiant išanalizuoti Černobylio avarijos taršos poveikį. Juolab, kad šio tyrimo metu buvo analizuojamas radioaktyvaus jodo poveikis žmonių sveikatai.
Noriu pacituoti atlikto tarptautinio daugiacentrinio tyrimo rezultatus, jog pagal užterštumo lygį Lietuva pateko į tą pačią grupę, kaip ir vakarinė Baltarusijos dalis (Gardino ir Minsko sritys), Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Moldova, Rumunija, Rusijos Federacijos Kalugos sritis, Slovakija, Slovėnija ir didžioji dalis Ukrainos (be labiausiai užterštų teritorijų). Lietuvos atveju apskaičiuota jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio priskiriamoji dalis (angl. attributable fractions), leidžianti prognozuoti sergamumą skydliaukės vėžiu, buvo apie 1,26 proc. iki 2065 m. visose amžiaus grupėse, taip pat siekė iki 2,14 proc. poveikio avarijos metu jaunesniems nei 15 m.
Kaip paveikia jonizuojančiosji spinduliuotė?
Ką galima pasakyti apie jonizuojančiosios spinduliuotės dozes? Gauta vienkartinė dozė pakenkia iš karto, ar turi ilgalaikį poveikį? Jeigu Vakarų Lietuva gavo didesnes dozes, tai ir sergamumas vėžiu ten turėtų būti didesnis?
Būtent šio tyrimo metu ir buvo susietos dozės su gyvenamąja vieta ir žmogaus amžiumi avarijos metu ir rezultate buvo įžvelgtos didesnės rizikos sirgti skydliaukės vėžiu tendencijos. Tačiau neskubėkime vertinti vienareikšmiškai, juk ir kiti rizikos veiksniai yra svarbūs piktybinių navikų atsiradimui. Neatmeskime ir perteklinės diagnostikos efekto. Jonizuojančiosios apšvitos pakenkimai priklauso ne tik nuo dozės dydžio, tačiau ir intensyvumo bei poveikio trukmės ir taip jie išlieka visą gyvenimą.
Jonizuojančioji spinduliuotė skirtingai veikia suaugusius žmones ir vaikus. Kuriuos organus pakenkia jonizuojančioji spinduliuotė?
Vaikai ir jauno amžiaus žmonės jonizuojančiosios spinduliuotės yra paveikiami stipriau. Jonizuojančioji spinduliuotė paveikia visą biologinę sistemą, t. y. organizmą, tik visi mūsų organai yra daugiau, pvz., kraujodaros sistema, ar mažiau, pvz., nervinės ląstelės, jautrūs poveikiui.
Kokį sveikatai, kitų ligų atsiradimui turi jonizuojančioji spinduliuotė?
Suprantu, jog šis tyrimas atkreipė dėmesį, jog jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti žalingus poveikius, tačiau labai noriu akcentuoti, jog žmonija jonizuojančiąją spinduliuotę medicinoje naudoja diagnostikos ir gydymo tikslais. Ar galėtume nors vieną dieną šiuolaikinėje medicinoje išsiversti be rentgeno tyrimų, kompiuterinės tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir t. t. Kaip, beje, ir be spindulinės terapijos taikymo vėžio gydymui, pati esu gydytoja radioterapeutė. Tad atsakant į šį klausimą reikia labiausiai akcentuoti ir pasistengti labai suprantamai išaiškinti, jog jonizuojančioji spinduliuotė yra labai svarbi medicinoje (kaip, beje, ir kitose pramonės šakose bei buityje), tačiau sąlytis su ja turi būti atsakingas. Noriu, kaip avanso, paprašyti visuomenės labiau pasikliauti medikais.
Kokią riziką kelia Astravo atominė elektrinė?
Ką galima pasakyti apie avarijos likvidatorių tolesnį gyvenimą? Dirbdami avarijos židinyje, jie, be abejo, gavo ženkliai didesnes dozes. Kiek žmonių dirbo avarijos likvidavimo darbus?
Šiuose darbuose dalyvavo ir apie 17 tūkst. Estijos, Latvijos bei Lietuvos gyventojų. Didžiausią dalį Baltijos šalių likviduotojų sudarė lietuviai (apie 7 tūkst., tiksliau 6917). Černobylio padarinių tvarkymo darbuose likviduotojai dalyvavo nuo vieno iki penkių mėnesių. Vidutinė vieno likviduotojo patirta jonizuojančios spinduliuotės apšvitos dozė siekė 100 mGy. Mūsų tyrimo duomenimis didžiausią apšvitą patyrusių likviduotojų grupei nustatytas sergamumo skydliaukės, galvos smegenų piktybiniais navikais ir leukemija padidėjimas. Taip pat nustatytas mirtingumo dėl onkologinių, kraujotakos sistemos, tuberkuliozės ir smegenų kraujagyslių ligų rizikos padidėjimas.
Visai šalia – Astravo AE. Ką reikia Lietuvos gyventojams žinoti galimos avarijos atveju?
Išsamios rekomendacijos yra pateiktos civilinės saugos specialistų ir daugiau informacijos galima gauti čia.
Mūsų atliktas tyrimas parodė, jog išanalizavę buvusių avarijų pasekmes galime daug išmokti. Pirmiausia ir svarbiausia yra informacijos pateikimas: laiku, išsamiai, nesudėtingai, kad visi numatyti veiksmai vyktų sklandžiai. Pasitikėti pareigūnais, kurie yra atsakingi, ir koordinuotai, be perteklinio nerimo vykdyti visus veiksmus. Kalio jodido tabletės buvo ir yra išrašytos ir galima jų įsigyti, bet pradėti jas vartoti reikėtų tada, kai toks nurodymas būtų duotas.
Papildomai galime atkreipti dėmesį į būtinybę užtikrinti duomenų kaupimą ir saugojimą. Kad šis atliktas darbas „neapdulkėtų“, reikėtų toliau domėtis, analizuoti žmonių, paveiktų jonizuojančiąja spinduliuote, ilgalaikes sveikatos pasekmes. Globalesnių darbų, apimančių visos respublikos piliečius, mano manymu šiuo metu Lietuvoje trūksta.
