Ankstyvą rytą Lukiškių aikštėje iškilo betoninės mišką ir medžių kamienus atkartojančios beveik trijų metrų aukščio sienos maketas. Būtent taip turėtų atrodyti čia planuojamos statyti „Laisvės“ kalvos fasadas. Kiek būsimas monumentas aikštėje užims vietos, pažymėta vielos sija.
Pasak kūrinio autorius, į simbolinius kamienus, kurie buvo gaminami pagal tikrų medžių žievų atspaudus, bus įraižyti ir partizanų slapyvardžiai. Na, o monumento viršus apželdintas, tad ant jo bus galima vaikščioti ar tiesiog prisėsti. Apie savo idėją papasakojęs menininkas čia pat neišvengia klausimų ir apie memorialą supančius skandalus.
Vyriausybės, Kultūros ministerijos bei šiuolaikinio meno centro rengtame konkurse, kuriame balsavo vilniečiai, antrą vietą užėmusio „Vyčio“ autoriai teisybės iki šiol ieško teismuose. Tiesa, skundą, kuriuo buvo siekiama neleisti iškilti net šiam maketui, teismas atmetė. Dabar gi nagrinėjamas skundas, kad „Laisvės“ kalvos aukštingumas esą prieštarauja lygiam teritorijos reljefui.
„Nuėjo iki absurdo. Aš net nežinau kaip traktuoti. Kultūros paveldo departamento nuomone, visi statiniai prieštarauja reljefui, tai mes galima sakyti pasijuokdami, kad stovime tarp kalvų“, – sako skulptorius Andrius Labašauskas.
Monumento maketo apžiūrėti užsuko ir meras Remigijus Šimašius. Jis tikina, jog monumento projektą dar vertins kūrybinių dirbtuvių komisija, tačiau pats mano, jog vilniečių atsiirnktas kūrinys aikštę praturtins. O apsaugos šioms plokštėms, kurios aikštėje stūksos dar dvi savaites, meras skirti nežada ir viliasi, jog vandalai čia neįsisuks.
„Kai kurie klasikai yra sakę – aš ne doleris, kad visiems patikčiau. Tai nenoriu suniveliuoti šios temos, bet akivaizdu, kad geri kūriniai retai visų yra iš karto priimami, kaip vienareikšmiškai geri. Aišku, kad tai sukelia aistrų“, – mano Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
O štai, ką apie būsimą memorialą mano sostinės gyventojai:
„Pagrindinis dalykas, kad neatspindi visos valstybės raidos. Kadangi tai yra pagrindinė valstybės aikštė. Čia labai menkas būtų akcentas.“
„Geras paminklas ir labai tinkamoje vietoje. Todėl, kad čia buvo KGB rūmai, pagrindinis įėjimas, kad buvo kalėjimas ir čia visi, kurie nukentėję, nužudyti.“
„Tūkstančius metų mūsų protėviai kovojo ant žirgų, jojo, o dabar kažkokią pastatys būdelę.“
„Gal ji atskirs nuo transporto ir bus uždaresnė aikštė tarp medžių. Manau, kad tai bus daug šauniau.“
Vos pristačius maketą, į aikštę sugūžėjo ir protestuotojai. Plakatais ir istorinėmis vėliavomis nešini savo nuomonės išreikšti atėjo apie keliasdešimt „Vyčio“ skulptūros palaikytojų. Jie pageidauja naujo valstybinio konkurso arba planuojamą „Laisvės“ kalvą patraukti į aikštės pašonę – nes jos centre esą privalo stovėti „Vytis“.
„Primena KGB rūsio sieną, kur šaudydavo žmones, primena Berlyno sieną, geležinę užtvarą, primena šventoriaus sieną, kur partizanai būdavo suguldyti nužudyti, jokio jausme apie laisvę čia negali būti nė kalbos“, – pasakoja Parlamento gynėjas Kasparas Genzbigelis.
„Laisvės“ kalvos autorius anksčiau yra skundęsis, jog dėl laimėto konkurso net sulaukė grasinimų. O štai šiandien „Vyčio“ entuziastai jam pasiūlė tartis, kaip kalvą patraukus, kad ši esą neuždengtų kapsulės laisvės kovų relikvijoms.
Derybos besiginčijančių nesuvienija – „Laisvės“ kalvos aikštėje norintys vilniečiai skundžiasi įžeidinėjimais.
Dėl to, kas turėtų puošti Lukiškių aikštę, ginčai pasivijo ir Seimą. Konservatorių frakcijos nariai si9ūlo sulaukti teismo sprendimo dėl galimo aikštės aukštingumo pažeidimo pastačius “Laisvės” kalvą.
„Ši kalvelė ar tvartelis, kaip bepavadinsi projektas pažeidžia ir pačios aikštes vertingąsias savybes, kaip kultūros departamentas yra nusakęs, ir prieštarauja pačiai aikštės autorių, architektų idėjai, kuri jau yra įgyvendinta“, – kalbėjo Seimo narys Audronius Ažubalis.
Jei monumento projekto teismai neuždraus, jį užbaigti žadama per dvejus metus ir tam Kultūros ministerija žada pusę milijono eurų.
