Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovo Andriaus Varnelio teigimu, šiuo atveju pardavėjai nukenčia dėl savo patiklumo, nes prekes išsiunčia taip ir nesulaukę bankinio pavedimo.
„Tai pakankamai elementari ir paprasta sukčiavimo schema, tačiau tuo pačiu ir veiksminga. Sukčių įtaigos menas, jų psichologijos žinios, pasitikėjimas galimu pirkėju, sąlyginai nedidelė daiktų vertė, žinių, susijusių su finansinėmis operacijomis, stoka – tai galimi faktoriai, lemiantys, kodėl žmonės užkimba ant tokio sukčių kabliuko. Natūralu, kad internete įdėję skelbimą apie norimą parduoti daiktą ir gavę pasiūlymą jį nupirkti, žmonės nudžiunga, todėl, „pirkėjo“ skubinami ir nenorėdami jo prarasti, nebesureikšmina įtarimą keliančių požymių ir nesiima atsargumo priemonių. Pastebėję apgaulę, pardavėjai kreipiasi į Lietuvos paštą, kad siunta būtų sustabdyta, tačiau dažniausiai būna per vėlu, nes LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalais išsiųstas daiktas jau kitą dieną yra pristatomas į atsiėmimo terminalą, kur jį atsiima sukčius ar jo bendrininkai“, – sako A. Varnelis.
Pasak jo, nors Lietuvos paštas tiesiogiai nedalyvauja pirkėjo ir pardavėjo sandoriuose, būdama socialiai atsakinga įmonė ir siekdama užtikrinti, kad pašto paslaugos nebūtų naudojamos nusikalstamiems tikslams, bendrovė nuolatos stiprina prevencines ir saugos priemones, o identifikavus nusikalstamų veikų požymius, visuomet bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis.
Lietuvos paštas rekomenduoja:
- parduodamus daiktus išsiųsti pirkėjams tik tuomet, kai pinigai pasiekė pardavėjo sąskaitą;
- nesutikti su nepažįstamų asmenų prašymais iš savitarnos terminalo paimti ir perduoti kažkam kitam adresuotą siuntą, nes ji gali būti išviliota sukčių;
- pastebėjus apgavystę, nedelsiant kreiptis į Lietuvos paštą ir į teritorinį policijos komisariatą.
