Šiaulietis Povilas – neįsivaizduoja dienos be paspirtuko. Nuo šios transporto priemonės jo neatbaidė net vasarį patirta avarija – Povilą partrenkė automobilis.
„Važiavau šaligatviu dviračių taku ir vairuotoja tiesiog net nežiūrėjo ir net nepristabdžiusi išlindo man prieš kelią ir teko mums susidurti taip. Atsitrenkiau į „bamperį“, galima sakyti. Pats kažkiek buvau nukritęs nuo pačio paspirtuko, bet pats paspirtukas tai buvo jau sulaužytas“, – pasakoja paspirtuko vairuotojas Povilas Petrauskas.
Dėl automobilio vairuotojos kaltės Povilas patyrė 400 eurų nuostolį – jam teko pirkti naują paspirtuką, tačiau vaikinas džiaugiasi, kad atsipirko tik lengvu sužeidimu.
„Buvo adrenalinas sukilęs vien dėl to stresinės situacijos. Bet šiaip tai buvo pora nubrozdinimų ant kojų ir viskas. Daugiau tai nieko tokio nebuvo“, – prisiminė jis.
Kelių policijos pareigūnai pabrėžia, kad šalyje daugėja eismo įvykių su elektriniais paspirtukais. Pernai per visus metus tokių avarijų buvo 22, o šiemet per penkis metų mėnesius – jau 27. Devyniose iš jų nukentėjo žmonės – ir patys paspirtukininkai, ir kiti eismo dalyviai. Vieną avariją sukėlė girtas paspirtukininkas.
„Dalis tų eismo įvykių yra, kuomet vairuotojai išvažiuodami iš kiemo nepastebi paspirtukų važiuojančių šaligatviais ir juos partrenkia. Kita dalis eismo įvykių pakankamai didelė yra, kai paspirtukai susiduria su dviračiais važiuodami šaligatviu ar dviračių taku. Būna ir tokių eismo įvykių, kai su paspirtuku važiuodami pasiveja dviratį ir į jį dar atsitrenkia, tai…. O daugiau tai yra ir partrenktų pėsčiųjų, ir nereguliuojamose perėjose yra partrenkiami paspirtukų vairuotojai“, – sakė Kelių policijos atstovė Laura Salokaitė.
Pareigūnai fiksuoja avarijas, o medikai gydo nukentėjusių paspirtukininkų kaulų lūžius, galvos sumušimus, nubrozdinimus. Pernai tokių nukentėjusių nebūdavo, šiemet į skubiąją pagalbą atvežama po kelis per savaitę.
„Pernai mes ir neturėjom nė vieno. Dviratininkai, motociklininkai, bet ne šitie. Šį savaitgalį buvo moteris, kuri pirmą kartą atsistojo ant paspirtuko, kuris gal ir techniškai nekokybiškas buvo. Važiuojant lūžo vairas, ji veidu nučiuožė per asfaltą. Kosmetiškai sužeidimas buvo nekoks. Savaitgaliais du, trys, keturi žmonės atvyksta su įvairiais sužalojimais“, – pasakojo Skubios pagalbos sk. vedėjas Artūras Zubrickas.
Kad tokių avarijų būtų mažiau, specialistai primena pagrindinį dalyką – elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo laikytis tokių pat taisyklių kaip ir dviratininkai.
„Tai reiškia, jeigu yra dviračių takas ar dviračių juosta, tai važiuoti ja pirmiausia. Jeigu jos nėra, tai tada rinktis ramaus eismo gatves. Jeigu tokios galimybės nėra, tai važiuoti šaligatviu ir kai važiuoja šaligatviu, važiuoti artimu pėstiesiems greičiu. Tai reiškia nelenkti pėsčiųjų dideliu greičiu, o tiesiog pristabdyti, sustoti“, – komentavo „Susisiekimo paslaugos“ projektų vadovas Antonas Nikitinas.
Jis turi ir priminimą automobilių vairuotojams.
„Pagarbiau elgtis ir labiau stebėti, akyliau stebėti, kas vyksta prieš perėją, ties perėja, ties ten, kur kelio susikirtimai, ir gerokai prilėtinti greitį, kad galėtų laiku pastebėti, ypač ties išvažiavimais iš kiemų ar sankryžose. O pėstysis, na, ant šaligatvio, pavadinkim taip, yra karalius, nes jis turi pirmumą visais atvejais“, – dėstė pašnekovas.
Štai Palangos centre elektriniai paspirtukai buvo uždrausti. O sostinės savivaldybė kitokiomis priemonėmis ėmėsi didinti paspirtukininkų sąmoningumą ir sukūrė dešimt taisyklių – vadinamąjį paspirtukininko Dekalogą.
„Mes pradėjome tokią kampaniją „Nedėk skerso“, t. y. nestatyk paspirtuko skersai tako. Važiuodamas paspirtuku nesinaudok ausinėmis, nevažiuok viena ranka, nebrowsink telefone, nes jau ir tai yra populiaru. Nestatyk paspirtuko kažkur prie sankryžų, pro vaikus važiuok atsargiai, nes vėlgi vaikų trajektorija nenuspėjama, o paspirtuko greitis didelis“, – vardijo Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas.
Pareigūnai primena, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus paspirtukininkams gresia baudos nuo 20 iki 230 eurų.