Steponas Šaulys
1999-ųjų rugpjūčio 18-ąją iš namų Naujojoje Akmenėje išėjo ir netikėtai dingo keturiolikmetė Kristina. Giminės ir draugai jos mieste nerado, tačiau įtarimą ieškotojams sukėlė sodų bendrijoje „Puošmena“ esantis Vaivos Drulytės senelių sodo namelis. Jame „seklės“ įžiūrėjo kraujo dėmes.
Aptiko pėdsakus
Laura su Sima šia naujiena nuskubėjo pasidalinti su pareigūnais. Tačiau Naujosios Akmenės policijos pareigūnų visiškai nesužavėjo merginų pranešimas. Paauglėms buvo mandagiai padėkota ir pažadėta informaciją patikrinti. Kada nors vėliau. Už tai žinia apie išdaužtą langą ir panašias į kraują dėmes ant grindų sudomino Kristinos tebeieškančius jos senelius. Nuvažiavęs į „Puošmeną“ Jonas irgi nuodugniai ištyrinėjo sodo namelį, bet taip pat nieko daugiau nepamatęs sėdo į automobilį ir nuvyko pas Kristinos bendraklasę Vaivą Drulytę, tiksliau, į jos motinos – 40-metės Vitos Drulienės butą V. Kudirkos gatvėje.
Bendrovėje „Eternit-Akmenė“ vyriausiąja laborante tuomet dirbusi Vita nekviestą svečią pasitiko be džiaugsmo, bet neišvarė, pasodino svetainėje ir iš kito kambario pašaukė savo jaunėlę.
– Vaiva, tu paskutinė matei Kristiną, – piktai ėmė kamantinėti trylikametę pradingusiosios senelis. – Geriau iš karto prisipažink, kur Kristina, ką jūs iškrėtėte?!
– Nieko neiškrėtėme! – verkdama bei traukdamasi atatupsta gūžėsi Vaiva. – Su Kristina mes paplepėjome ir išsiskyrėme prie stadiono. Ką aš žinau, kur jūsų anūkė po to nuėjo, pas ką buvo ir kas ją pagrobė!
– Gal tikrai vaiką be reikalo užsipuolate? – V. Drulienė suskubo gesinti aistras. – Tądien, rugpjūčio 18-ąją, grįžusi po darbo čia, bute, radau savo Vaivą su jūsų Kristina kuo gražiausiai bendraujančias. Pažaidusios abi pasakė norinčios eiti laukan. Aš tik paliepiau prieš tai išnešti šiukšles. Jos abi išėjo, o vakare sutemus Vaiva grįžo kartu su mano vyresnėle Reda. Ji irgi man sakė nieko apie Kristiną nežinanti.
Tuo metu mūsų miestų gatvėse dar nestovėjo šiukšlių konteineriai, o kartą ar du per parą į daugiabučių kiemus atburgzdavo šiukšliavežės. V. Drulienė prisiminė, kad tądien ši mašina atvažiavo kelios minutės po 17-os valandos. Tada, išnešusi šiukšles, jos Vaiva su Kristina ir išėjo. Tad, gerasis žmogau, užuot kibęs prie nekaltų mergaičių, ieškok anūkės kur nors kitur.
Surado senelis
Pokalbis su Vaiva pražuvėlės artimuosius suklaidino. Pasitarę jie nutarė, kad Kristina galėjo būti pagrobta kažkur einanti už stadiono – bent jau tikrai toje miesto pusėje. Tad rugpjūčio 20-ąją Kristinos senelis visą pirmąją dienos pusę kruopščiai ištyrinėjo kiekvieną prie stadiono augantį krūmą, gatves, išnaršė toje pusėje už miesto žaliuojantį miškelį.
Policija paeiškose vis dar nedalyvavo, o Kristinos draugės sakė nebežinančios, kur bendraklasės ieškoti. Taip ir neradęs nė menkiausio anūkės pėdsako, susimąstęs vyras nutarė dar kartą kaip reikianti apžiūrėti Vaivos Drulytės senelių sodą. Pensininkas savo mašiną pasuko į sodų bendriją „Puošmena“ ir, nekreipdamas dėmesio į smarkoką lietų, ėmė tyrinėti gyvatvores, komposto duobes, patvorius, malkų ir šiukšlių kalnus – visas vietas, kur tik galima ką nors paslėpti.
Pačiame seserų Drulyčių senelių sode Jonas ir tądien nieko naujo nerado. Užtat gretimam sklype laukė kraupus netikėtumas. Priėjęs prie šulinio vyras pakėlė jį dengiantį gumos gabalą ir, pažvelgęs žemyn, pamatė vandenyje skendinčio žmogaus veidą bei dešinę ranką. Pažinti anūkę nebuvo sunku – ji plūduriavo vandens paviršiuje. Vyras drebančiomis rankomis paleido automobilio variklį ir nuskubėjo į policijos komisariatą pranešti apie radinį.
Piršto atspaudas
Išgirdę, kad patys artimieji surado dingusios keturiolikmetės kūną, šįkart policijos pareigūnai reagavo visai kitaip. Jie nedelsdami į sodų bendriją pasiuntė patrulius saugoti šulinio ir iškart susisiekė su miesto apylinkės prokuratūra. Nepraėjo nė valanda, kai iš šulinio buvo ištrauktas ir ant žolės paguldytas Kristinos kūnas. Nubrozdinimai ant veido, aiškios smaugimo žymės ant kaklo bylojo, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Moksleivė tikrai pati neįvirto į šulinį, o buvo pasmaugta ir įmesta, slepiant kraupaus nusikaltimo pėdsakus. Vos prieš 6 dienas Kristinai buvo sukakę tik 14 metų...
Kriminalistams nuodugniai apžiūrint įvykio vietą, ant išdaužto lango buvo rastas vienas aiškus piršto atspaudas. Taip pat prie pat sodo namelio – dviejų skirtingų vyriškų sportinių batų įspaudai. Jie buvo nedelsiant užlieti gipsu ir kartu su daktiloskopine atspaudo plokštele perduoti ekspertams ištirti.
Neįtikėtinos versijos
Kitą dieną, rugpjūčio 21-ąją, šeštadienį, visa Naujoji Akmenė nuo pat ryto kunkuliavo nuo pačių įvairiausių gandų. Radijas bei laikraščiai jau buvo paskelbę apie dingusią keturiolikmetę, todėl miestiečiai svarstė, kur ir kokie niekšai galėjo pagrobti ir nužudyti merginą. Daugelis tikėjo, kad reikia ieškoti jaunų vaikinų su automobiliu, nes tempiamą gatve merginą tikrai kas nors būtų pastebėjęs.
Policijos pareigūnai jau kitą dieną nustatė pirmuosius įtariamuosius. Niekur nedirbantis ir nebesimokantis šešiolikmetis Ruslanas D. prisipažino meilinęsis Kristinai, siūlęs su juo draugauti, bet mergina atsisakė – tas plevėsa jos nedomino. Vaikinas kriminalistų dėmesį patraukė dar ir dėl to, kad toje pačioje sodų bendrijoje „Puošmena“ pas savo draugą buvo kažką laistęs, atrodo, ir tiesiogine, ir perkeltine šio žodžio prasme. Tačiau Ruslanas kategoriškai paneigė grobęs keturiolikmetę. Atvirkščiai, jis tikino rugpjūčio 18-ąją jos nematęs, automobilio nevairuoja nei pats, nei jo draugai. Kriminalistai nepastebimai patikrino vaikino batų padus – jų raštas nesutapo su prie sodo namelio padarytomis gipso atliejomis.
Policija surado ir apklausė dar du nepilnamečius, kurie tikino prie kavinės „Terasa“ matę 18-20 metų jaunuolius, vilkėjusius odinėmis striukėmis bei atvažiavusius pilku automobiliu. Jie kažkokiai merginai, panašiai į Kristiną, siūlė važiuoti su jais išgerti šampano. Kai nepilnametė atsisakė, skustagalviai vyrukai paauglę įsitempę į mašiną ir kažkur nurūkę.
Vis daugiau radosi įtikėjusių, jog miestelyje ėmė siausti žudikas maniakas. Pagrobė ir, girdi, toliau grobs jaunutes mergaites, o mūsų policija... tik fotorobotus tesugeba pagauti.
Kaip visada po šiurpių nelaimių ir nusikaltimų, galvas pakėlė ir ekstrasensai. Pasklido gandas, jog kažkokiai būrėjai kortos parodė, jog paauglę pagrobė mafija ir bando išvežusi parduoti užsienyje į sekso vergovę.
Seserų apklausa
Rugpjūčio 21-ąją policija tęsė Kristinos K. žmogžudystės tyrimą, tačiau atsidūrė aklavietėje. Užsikabinti nebuvo už ko – nei vieno nepilnametės pagrobimo liudytojo, nei vieno rimto įkalčio.
Buvo nuspręsta ištardyti paskutines tikrai mačiusias Kristiną – Vaivą Drulytę ir jos vyresniąją seserį Redą. Pareigūnai paprašė jų tėvų atsivežti abi dukras į policiją, pasodino skirtinguose kabinetuose ir smulkiai ištardė, ką jos veikė rugpjūčio 18-ąją ir prieš šią dieną.
Reda Drulytė papasakojo, kad su savo geriausia drauge iš tos pačios „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, 11-oje klasėje besimokančia Amelija Šukyte rugpjūčio 17-ąją nupėdino į senelių sodo namelį, esantį sodų bendrijoje „Puošmena“. Truputį šnairuodama į kabinete sėdinčią ir viską girdinčią savo motiną, Reda prisipažino, kad prie sodo namelio jos abi su Amelija parūkė. Paklausta pripažino, kad tądien visi sodo namelio langai tikrai dar buvo sveiki.
– Kitą dieną, rugpjūčio 18-ąją, per pietus pas mane į namus užėjo Amelija Šukytė, – toliau pasakojo Reda, įtartinai smarkiai jaudindamasi bei prakaituodama. – Išgėrėme limonado, nusprendėme keliauti pas Ameliją. Apie pusę šešių vakaro, eidamos pro miesto stadioną, abi pamatėme mano seserį Vaivą, einančią kartu su Kristina. Prie stadiono jos išsiskyrė. Kristina nuėjo link teniso aikštelės, daugiau jos nemačiau. Mano sesuo palaukė mūsų, kol prieisime. Paklausta, kur ji vaikščiojo su Kristina, atsakė, kad šiaip sau. Tada aš, Vaiva ir Amelija nuėjome į A. Šukytės tėvų butą Ramučių gatvėje, kur iki 22 valandos žiūrėjome televizorių, po to su Vaiva grįžome namo.
Šalia tėvo prie stalo pasodintą 13-os metų Vaivą Drulytę apklausė Akmenės rajono policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresnysis inspektorius Renatas Kenstavičius. Vaiva patvirtino, kad rugpjūčio 18-osios popietę išsiskyrė su Kristina prie stadiono ir daugiau klasės draugės nematė. Tačiau trylikametė jaudinosi dar labiau už savo septyniolikmetę seserį. Be to, negalėjo paaiškinti, kokį siurprizą ji telefonu žadėjo parodyti Kristinai, kam ją kvietė pas save, jei kartu niekur nėjo, išsiskyrė?
