Vilnietis autoelektrikas Rolandas į „Sodros“ skyrių atėjo su visa šeima. Nors anksčiau vyras kaupė pinigus antrojoje pensijų pakopoje, dabar jis nusprendė šios paslaugos atsisakyti.
„Atsisakyti ir viskas, nes ir taip daug mokesčių mokam. Geriau aš pats kaupsiu savo lėšomis", – sako jis.
Rolandas pasakoja, kad autoelektrikas Lietuvoje gali uždirbti nuo 500 iki 2000 eurų į rankas. Vyras aiškina praradęs pasitikėjimą lietuviška pensijų sistema ir tiki, kad pats gali pasirūpinti savo oria senatve.
„Aš geriau kažkur pats pasidėsiu atskiram, banko sąskaitoje ar kažkur taip, nes ne faktas, kad gyvensiu iki tų metų, kol man išmokės tuos pinigus", – kalbėjo jis.
Rolandas „Sodros“ skyriuje pasirodė ne be reikalo. Ši savaitė paskutinė, kai lietuviai gali apsispręsti, pasilikti antrojoje pensijų pakopoje ir papildomai kaupti ateičiai, ar išeiti iš sistemos.
Žmonės yra skirtingos nuomonės apie tai, ar likti kaupti pensijoje pagal naują siūlomą modelį, ar senatve rūpintis savarankiškai.
„Daug kas susipainioję yra. Ir labai neaiški sistema visa, nes kiek girdėjau, klausinėja visi, kas, ką, kaip, daug neaiškumo", – pasakojo žmogus.
„Aš netikiu visokiais fondais, čia mano toks požiūris. Ir aš tiesiog, kaip bus, taip bus, taip gyvenu", – kalbėjo kitas.
„Bankininkė paskambino, papasakojo, pasakė, ką paspausti ir paspaudžiau, ir kaupiu", – sakė moteris.
„Aš iš seniau privačiam fonde kaupiau, tai ir likau prie to", – dėstė pašnekovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 1 300 000 pensijų kaupimo dalyvių. Sausio–gegužės mėnesiais antrosios pakopos atsisakė 125 000 gyventojų. Iš jų 100 000 paliko savo pinigus fonduose, o 25 000 perkėlė į „Sodrą". Likę gyventojai arba jau kaupia antrojoje pakopoje ir neketina nieko keisti, arba bus pridėti prie kaupiančiųjų, nes neatsisakė tapti jos dalyviais.
„10–15 proc. žmonių bus nusprendę stabdyti kaupimą ir keli procentai žmonių bus nusprendę grąžinti lėšas į „Sodrą“ ir nutraukti kaupimą. Tai yra dvi opcijos: stabdyti, paliekant pinigus fonde, toliau kaupti naujų pinigų neįdedant. Kitas variantas yra grįžti į „Sodrą“, o trečias variantas nieko nedaryti ir kaupti pagal sistemą, kurią valstybė yra pasiūliusi", – sakė pensijų fondų atstovas Šarūnas Ruzgys.
Specialistai priduria, kad pasirinkus 2-ąją pensijų pakopą, kas mėnesį bus atskaitomas mažas procentas pajamų, tačiau galiausiai tai gali gerokai nulemti jūsų pensijos dydį.
„Pats prisidedu 3 proc. ir gaunu už tai paskatą, premiją. Nuo mano vidutinės algos žmogaus, 4,5 proc., kas mėnesį yra kaupiama ir tai leis užsitikrinti apie 100-ą, 150-imt priedą prie „Sodros" pensijos, vidutiniam žmogui, per darbingą jo karjerą", – kalbėjo Š. Ruzgys.
Lėšos antrojoje pensijų pakopoje taip pat gali būti paveldimos. Jeigu žmogus numirė, nesulaukęs pensinio amžiaus, visi pinigai paveldimi. Jeigu žmogus numirė būdamas pensinio amžiau, pasirinkus atidėtą anuitetą, giminaičiams atiteks 90 procentų likusios sumos.
Standartinį anuitetą pasirinkusių žmonių lėšos nėra paveldimos. Tiesa, kiti ekspertai ragina „Sodros" visiškai nenuvertinti. Esą yra situacijų, kai grąžinti pinigus į „Sodrą" apsimoka.
„Yra tų atvejų, kai žmogus kaupė, bet neilgą laiką kaupė ir galbūt investavo nepakankamai sėkmingai, rinkosi nepalankiai tuos fondus. Ir galbūt jo sukaupta pinigų suma yra žemesnė, netgi negu pervedė „Sodra". Tokiais atvejais tikrai verta pasiskaičiuoti, ar nevertėtų grąžinti santaupų į „Sodrą", nes „Sodra" atstatytų prarastus taškus", – dėstė fondų dalyvių atstovas Marijus Kalesinskas.
„Iki šiol gerokai didesnę grąžą beveik 2 kartus turėjo „Sodra". Jeigu mes žiūrėtumėme, kiek padidėjo „Sodros" pensijos nuo 2004-ų metų, kai prasidėjo 2-osios pakopos sistemos diegimas, ir koks buvo vidutinis metinis prieaugis, skirtumas yra 2 kartai, bet tai visai nereiškia, kad taip bus ir ateity", – mano ekonomistas Romas Lazutka.
Visiems neapsisprendusiems, ką daryti su antrąją pensijų pakopa, specialistai pataria pasinaudoti skaičiuoklėmis, kurias galima rasti „Sodros" arba Lietuvos aktuarų draugijos internetiniuose puslapiuose.
