Prieš porą metų Kėdainiuose pastačius krematoriumą Lietuvoje padaugėjo norinčiųjų mirusiojo kūną kremuoti. Ir nors kremavimas tapo lengviau pasiekiamas, laidotuvių kortežai iš Panevėžio į Kėdainius suka retai.
Panevėžiečiai konservatyviausi
Panevėžys šiuo atžvilgiu – pats konservatyviausias miestas. Krematoriumo direktoriaus Vytenio Labanausko teigimu, skaičiuojant procentais pagal gyventojų skaičių, Panevėžys nuo Kauno, kur palaikų atidavimas ugniai labai populiarus, atsilieka bene keturis kartus.
„Didelio susidomėjimo kremavimu panevėžiečiai nerodo“, – tvirtina laidojimo firmos „Paskutinysis sudiev“ vadovė Irena Skorupskienė.
Pasak jos, dažniau kremavimą renkasi laidojantieji tolimesnius giminaičius, o pačių artimiausiųjų – tėvų, vaikų palaikus vis dar atiduoda žemei. Nebent jie patys pareiškė kitokį norą.
Kiek daugiau pageidaujančiųjų kremuoti artimųjų palaikus šiemet kreipėsi į laidojimo paslaugų bendrovę „Grauduva“. Jos direktorius Stanislovas Paipalas sako, kad, palyginti su ankstesniais metais, kremuojama gerokai daugiau. Palaikų sudeginimas ir urnos su pelenais laidojimas kapinėse jau nėra stebinantis procesas.
„Neseniai vienu metu laidojome ir anksčiau mirusio sutuoktinio urną su pelenais, ir ką tik anapilin iškeliavusią antrąją jo pusę. Pora norėjo būti palaidota kartu, vienas iš sutuoktinių saugojo kito pelenus iki savo mirties“, – prisiminė direktorius.
Pageidavimai iš anksto
Pageidavimus, kaip norėtų būti šarvojami, laidojami, žmonės gali pareikšti iš anksto. „Grauduva“ sudaro su būsimais klientais sutartis, priima ir piniginius įnašus. Yra nemažai norinčiųjų pasirūpinti, kad artimiesiems būtų lengvesnė išsiskyrimo našta: bent jau laidotuvių rūpesčių sumažėtų, išlaidos būtų kuklesnės.
„Iš pastaraisiais metais sudarytų sutarčių matyti, jog didžioji dauguma žmonių pageidavo po mirties būti kremuoti. Sutartyje jie parašo, kur nori būti laidojami, kokių tradicijų per laidotuves reikėtų laikytis, pareiškia kitus pageidavimus“, – „Sekundei“ teigė S. Paipalas.
Norintieji būti po mirties kremuoti savo valią gali pareikšti testamentu arba raštu sudaryti trišalę sutartį su kremavimo įmone ir su laidojančiu asmeniu.
Pasak Kėdainių krematoriumo direktoriaus, valią po mirties būti kremuotiems pareiškia vis daugiau žmonių. Pirmais metais po įsikūrimo krematoriume savo žemiškąjį kelionę baigė 1360 mirusiųjų, šiemet jau kremuota tiek pat, nors iki metų pabaigos dar liko pora mėnesių.
„Rudenį, kai mirčių padaugėja, per dieną kartais ugniai tenka atiduoti net po dešimt palaikų“, – sako V. Labanauskas.
Bus ir kolumbariumai
Ateityje, neabejotinai, kremavimo poreikis augs. Jau seniai jaučiamas žemės kapinėse stygius, o urnos su pelenais užima gerokai mažiau vietos. Joms skiriami kolumbariumai – urnų su palaikais saugojimo vietos.
Šalyje šiuo metu jau veikia aštuoni kolumbariumai, naujausias – 90 vietų, atidarytas Radviliškyje.
Panevėžiečių laidojimo vietoje, Šilaičių kapinėse, laisvos žemės taip pat liko nedaug. Miestui reikia kolumbariumo ir jis jau pradėtas statyti, iki šių metų pabaigos darbai turėtų būti baigti.
Pats kolumbariumas bus iš betono, su granito plokštėmis. Bus pastatytos keturios kolumbariumo sienelės su 424 keturvietėmis nišomis, suformuotas reljefas, įrengti takeliai, suoliukai, stendai.
Vėliau numatyta pastatyti 511 keturviečių nišų kolumbariumą.
Dvasininkai urnų su pelenais laikyti namuose ar kitose pagal krašto tradiciją neįprastose vietose nerekomenduoja. Taip, pasak jų, išreiškiama nepagarba mirusiajam.
„Mirusiojo kūnas arba jo pelenai privalo būti palaidoti. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens“, – pabrėžia Panevėžio vyskupijos kancleris Romualdas Zdanys.
Jis teigia, jog bažnyčia, pasisakanti už tradicinį laidojimą, neprieštarauja ir kūno kremavimui, svarbu, kad tai būtų daroma ne iš prieštaravimo, neapykantos religijai.
Vis dėlto, kunigų manymu, reikėtų atsisveikinti ne su pelenais, o su pašarvotu velioniu. Prie jo turėtų rinktis gedintieji, kviečiamas kunigas – tik paskui kūnas išvežamas kremuoti, o urna su pelenais palaidojama.
Rengiamos parodos
Kėdainių krematoriumo vadovo V. Labanausko teigimu, apie kremavimą visuomenė žino dar nedaug. Dažnas neįsivaizduoja, kaip vyksta pats procesas, kiek paslaugos kainuoja, kokia priėmimo tvarka.
V. Labanauskas sako, jog jis kiek skiriasi nuo aplinkinėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje esančiųjų.
„Išsiskiriame tuo, kad pas mus velionio artimieji gali jį lydėti iki pat deginimo įrenginio ir, jei pageidauja, stebėti visą procesą kompiuterio monitoriuje arba pro langelį“, – kalbėjo direktorius.
Dar vienas išskirtinis bruožas – krematoriumo patalpose rengiamos profesionalių menininkų darbų – urnų parodos.
„Praeitą penktadienį atidarėme keramiko Algimanto Patamsio personalinę parodą – jau penktą nuo krematoriumo veiklos pradžios. Prieš tai buvo Nomedos Marčėnaitės urnų paroda“, – pasakoja V. Labanauskas.
Kainuoja brangiau
Kremavimo kaina – 1650 litų, pati procedūra nuo atsisveikinimo iki tol, kol pelenai su kapsule atiduodami laukiantiems artimiesiems, trunka 2,5–3 valandas.
Urna artimieji pasirūpina patys, gali čia pat įsigyti, gali atsivežti. Krematoriume siūlomos ir papildomos paslaugos, pavyzdžiui, pateikto medaliono užpildymas mirusiojo pelenais. Tačiau, kaip teigia direktorius, šios paslaugos dar neteko teikti. Tai kol kas populiaru tik užsienio šalyse.
„Paskutinysis sudiev“ vadovė I. Skorupskienė sako, kad laidotuvių kainos Panevėžyje svyruoja nuo 3 iki 5 tūkstančių litų. Renkantis kremavimą – maždaug 1600 litų brangiau.
Pasak „Grauduvos“ vadovo, išlaidos priklauso nuo artimųjų pasirinkimo. Karstą galima rinktis už 400 ir už 1500 litų ar dar brangesnį. Kiti daiktai, pavyzdžiui, drabužiai, gėlės, taip pat labai skirtingų kainų. Mirusįjį galima palaidoti vidutiniškai už 2500–2700 litų. Pasirenkant kremuoti prisideda ir mokestis už kremavimo paslaugas.
******
Faktai
Lenkų istorikas J. Dlugošas XV amžiaus pradžioje rašė, kad kiekviena lietuvių šeima šventuosiuose miškuose turėjusi savo aukurą, ten degindavusi mirusius šeimos narius ir artimuosius su brangiais drabužiais, su žirgais ir jų balnais. Antai kunigaikštis Algirdas sudegintas 1377 metais su 18 karo žirgų miške, į šiaurę nuo Vilniaus. Istoriniuose šaltiniuose randama žinių, kad buvo sudegintas ir Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio kūnas kartu su jo žirgais, drabužiais, ginklais, medžioklės paukščiais ir šunimis. Lietuvoje mirusiųjų palaikų kremavimas buvo įteisintas 1932 metais. Po ketverių metų Kauno medicinos universitete pradėjo veikti pirmasis ir vienintelis šalies krematoriumas. Medicinos fakulteto studentas medikas, 1937 metais miręs po operacijos nuo embolijos (kraujagyslių užsikimšimas), tapo pirmuoju žmogumi, kurio palaikai buvo kremuoti šiame krematoriume, o pelenai buvo mechaniškai susmulkinti. 1938 metais čia buvo kremuoti Tarybų Sąjungos ambasadoriaus Lietuvoje N. Pozdniakovo žmonos Marijos palaikai, o urna su pelenais išvežta į Maskvą.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ