Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.
Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2016 m. sudarė 83,6 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,2 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,4 proc. visų mirusiųjų, – skelbia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro specialistai.
2016 m. iš 100 000 gyventojų mirė 1433,1 (2015 m. – 1438,1/100 000 gyventojų).
Šalyje 2016 m. mirė 20 328 vyrai, lyginant su 2015 m. – 201 vyru mažiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2016 m. buvo 1539,0/100 000 vyrų (2015 m. – 1534,4/100 000 vyrų). Daugiausia (47,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos.
Nuo piktybinių navikų 2016 m. Lietuvoje mirė 4 525 vyrai, t. y. 22,3 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos bei skrandžio piktybinių navikų. 11,4 proc. – mirė dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 318 vyrų, 55,2 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (transporto įvykių, nukritę, paskendę, atsitiktinai apsinuodiję), 29,9 proc. – nusižudė. 2016 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (175,5/100 000 vyrų), lyginant su 2015 m. (179,5/100 000 vyrų) sumažėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3 kartus daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2016 m. nuo jų mirė 1 223 vyrai, t.y. 6,0 proc. visų mirusių vyrų.
2016 m. Lietuvoje mirė 20 778 moterys, lyginant su 2015 m. – 469 moterimis mažiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2016 m. buvo 1342,8/100 000 moterų (2015 m. – 1355,9/100 000 moterų). Daugiausia moterų (64,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2016 m. mirė 3 672 moterys, – 17,7 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2016 m. mirė 942 moterys, – 4,5 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2016 m. buvo 60,9/100 000 moterų (2015 m. – 62,4/100 000 moterų).
Nuo išorinių mirties priežasčių 2016 m. mirė 744 moterys (3,6 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2016 m. buvo 48,1/100 000 moterų (2015 m. – 51,4/100 000 moterų).
2016 m. mirė 96 1–17 metų amžiaus vaikai (60 berniukų ir 36 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2016 m. teko 19,9 mirusiojo. Daugiausiai 1–17 metų amžiaus vaikų mirė nuo išorinių mirties priežasčių (49,0 proc.), piktybinių navikų (12,5 proc.) ir nervų sistemos ligų (10,4 proc.).
2016 m. mirė 139 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2015 m. – 7 daugiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.) ir perinatalinio laikotarpio ligos (30,2 proc.).
Apibendrinti mirties priežasčių 2016 metais duomenys skelbiami leidinyje „Mirties priežastys 2016“, kurį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“.
