Pernai iš Lietuvos į šią valstybę gyventi išvyko 21,6 tūkst. žmonių arba 45 proc. visų emigrantų. Užpernai šis rodiklis buvo labai panašus – 46,2 proc. visų išvykusių gyventojų sudarė emigravusieji į Jungtinę Karalystę.
Kadangi užpernai Jungtinė Karalystė per referendumą nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos, Lietuvoje prognozuota, kad gali padaugėti emigruojančiųjų į šią šalį, kol ji nepakeitė priėmimo taisyklių ES piliečiams. Tačiau trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad tai neįvyko.
Anot statistikos, antra emigracijos kryptis yra Norvegija, ten pernai išvyko 5 tūkst. (10,5 proc.) Lietuvos gyventojų. Taip pat emigruota į Vokietiją (4,1 tūkst. arba 8,6 proc.), Airiją (3,4 tūkst. arba 7 proc.), Daniją (1,7 tūkst. arba 3,5 proc.), Švediją (1,6 tūkst. arba 3,3 proc.).
Iš viso 2017 metais iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai yra 2,4 tūkst. arba 4,8 proc. mažiau nei 2016-aisiais.
Statistikos departamento duomenimis, į Jungtinę Karalystę ne tik daugiausiai išvyksta lietuvių, bet iš ten ir grįžta. Pernai iš ten gyventi į Lietuvą parvyko beveik pusė – 4,9 tūkst. arba 48,3 proc.– visų grįžusių Lietuvos piliečių. Užpernai šis rodiklis siekė 44,6 procento.
Iš Norvegijos sugrįžo 978 arba 9,6 proc., iš Airijos – 807 arba 7,9 proc., iš Vokietijos – 643 arba 6,3 proc. lietuvių.
Pernai į Lietuvą imigravo 20,4 tūkst. žmonių – vienodai po 10,2 tūkst. Lietuvos piliečių ir užsieniečių.
Palyginti su 2016 metais, grįžusių Lietuvos piliečių sumažėjo 4,1 tūkst. (28,5 proc.), o imigravusių užsieniečių padaugėjo – 4,3 tūkst. (1,7 karto). Imigravusių ukrainiečių padaugėjo 2,7 karto, baltarusių – 2,3 karto.
