Dalį parlamento valgyklose ar restorane siūlomų patiekalų kainų dengia mokesčių mokėtojai. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetas dėl Seimo kanceliarijos malonės tautos išrinktųjų maitintojams kasmet patuštėja bent 700 tūkst. litų.
Už pigesnį kąsnį Seimo kanceliarija išskirtinėmis lengvatomis lepina maitinimo paslaugas parlamente teikiančią valstybės įmonę „Greminta“. Ji čia gyvuoja ilgiau nei dešimtmetį. Nors Valstybės kontrolė dar 2007-aisiais nustatė, kad įmonė parlamente veikia šiltnamio sąlygomis (nemoka nuomos ir prisideda tik prie kai kurių komunalinių mokesčių mokėjimo), padėtis nesikeičia. Seimo kanceliarijos skelbiami maitinimo įstaigų patalpų ir įrangos nuomos konkursai kaskart baigiasi nesėkme. Dėl to, kad „Greminta“ maitina Seimą, biudžetas kasmet netenka šimtų tūkstančių litų, rašo „Lietuvos žinios“.
Nebrangūs pietūs.
Seimo nariai ir parlamente dirbantys klerkai gali nesukti galvos, kur pigiau pavalgyti, kai Gedimino prospekte įsikūrusiose maitinimo įstaigose kainos kandžiojasi. Stiklinė sulčių čia kainuoja apie 1,7 lito. Lėkštė pertrintos sriubos su sausučiais atsieina kiek daugiau nei 3 litus, daržovių salotos - apie 4 litus, kepta lašiša su padažu ir garnyru - 9,5 lito. Puodelis kavos su pienu Seimo maitinimo įstaigose kainuoja 2,5 lito.
Mažesnėmis nei kitur patiekalų kainomis Seime dirbantys politikai ir valdininkai džiaugiasi mokesčių mokėtojų sąskaita. „Greminta“ už patalpų, įrangos nuomą Seimo kanceliarijai daugybę metų nemoka nė cento. Dauguma komunalinių mokesčių taip pat gula ant kanceliarijos pečių.
Nemoka beveik už nieką
Seimo kanceliarijos skaičiavimais, nuomos mokestis, kuris nėra mokamas, turėtų siekti beveik 34 tūkst. litų per mėnesį. „Greminta“ neatlygintinai naudojasi ir parlamentui priklausančia virtuvės įranga, stalais, lėkštėmis, stalo įrankiais. Šio inventoriaus mėnesio nuomos kaina - 13,5 tūkst. litų.
„Greminta“ taip pat gali nesirūpinti dėl daugumos mokesčių už vandenį, elektrą, šildymą - visas šias išlaidas parlamento kanceliarija padengia iš kiekvieno mūsų kišenės. Skaičiuojama, kad suma už „Gremintai“ suteiktas komunalines paslaugas vidutiniškai per mėnesį gali siekti keliolika tūkstančių litų. Taigi iš viso per metus Seimą maitinančiai įmonei suteiktų lengvatų vertė siekia bent 700 tūkst. litų.
Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė LŽ aiškino, kad „Greminta“ lengvatinėmis sąlygomis parlamento rūmuose veikia pagal prieš keliolika metų pasirašytą sutartį. „Greminta“ Seimo kanceliarijai nieko nemoka. Kodėl taip atsitiko? Reikia kelti senus dokumentus, žiūrėti įstatymus, tačiau viskas teisėta“, - tvirtino ji.
Žlungantys konkursai
„Greminta“ išskirtinėmis sąlygomis Seime tarpsta todėl, kad kelerius metus esą vis neatsiranda norinčiųjų pasirūpinti parlamentarų skrandžiais, o jei ir atsiranda, jie netrukus sprunka į krūmus. Pirmasis Seimo rūmuose ir kanceliarijos Transporto skyriuje esančių valgyklos, restorano, restorano-baro, bufetų ir parduotuvės patalpų nuomos konkursas skelbtas prieš dvejus metus. Tada norinčiųjų jame dalyvauti neatsirado, tad konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu. Pakartotinai paskelbtas konkursas taip pat baigėsi nesėkme. Pagal įstatymus, neįvykus pirmiesiems dviem konkursams, per trečiąjį pradinės nuomos ir teikiamų paslaugų kainos gali būti sumažintos iki 30 procentų. Tokį konkursą kanceliarija paskelbė prieš du mėnesius. Norą dalyvauti jame pareiškė trys įmonės, tačiau, pasak Seimo kanceliarijos atstovų, nė viena iš jų neatitiko reikalavimų.
Nebijo mokėti brangiau
Seimo pirmininko pavaduotojai Virginijai Baltraitienei kaskart neįvykstantys konkursai kelia susirūpinimą. Prieš kelias dienas ji kreipėsi į Seimo kanclerį Gintautą Vilkelį ir paprašė suteikti daugiau informacijos apie šį reikalą. Vėliau nemalonų klausimą „darbietė“ ketina kelti ir Seimo valdyboje.
V.Baltraitienei nesuprantama, kodėl beveik dykai Seime veikianti „Greminta“ užima tokį didelį patalpų plotą, kam įmonei reikia tiek daug brangiai atsieinančio inventoriaus. „Darbietei“ taip pat keistai skamba Seimo kanceliarijos argumentai, esą apmokestinus įmonę parlamente smarkiai pakils patiekalų kainos. „Man atrodo, kad Seimo nariai ir parlamento darbuotojai už maistą turi mokėti tokią kainą, kokią moka ir kiti mieste pietaujantys žmonės“, - įsitikinusi Seimo vicepirmininkė.
Svajoja apie tinklą
Nepasisekus pastarajam konkursui, Seimo kanceliarija dar kuriam laikui pratęsė sutartį su „Greminta“. Ji turėtų galioti tol, kol įvyks naujas konkursas. Jį norima skelbti vasarį.
LŽ kalbintas Seimo kancleris G.Vilkelis nesiryžo spėlioti, ar šįkart konkursas įvyks. Anot jo, įmonės nesiveržia rūpintis Seimo maitinimu. Esą verslininkai baiminasi, kad tokia veikla gali atnešti tik nuostolių. G.Vilkelis norėtų, kad konkurse dėl Seimo restorano, valgyklų nuomos dalyvautų didelis maitinimo tinklas, kuris būtų pajėgus išsilaikyti ir finansiškai dažniausiai nesėkmingais vasaros mėnesiais. „Pastarajame konkurse dalyvavo įmonės, dirbančios ne tik maitinimo srityje, jų apyvarta buvo net mažesnė nei „Gremintos“. Jeigu konkursą dirbti Seime laimėtų tokia bendrovė, kiltų klausimas, ar būtų geriau?“ - svarstė kancleris.
Kiti susimoka
Kitoms pagrindinėms šalies valdžios institucijoms - prezidentūrai ir Vyriausybei - bėdų dėl maitintojų nekyla. Prezidentūros darbuotojus maitina bendrovė „Stikliai“, o Vyriausybės rūmų valgyklą aptarnauja įmonė „Autoūkis“.
„Stiklių“ bendrasavininkis Romas Zakarevičius LŽ pasakojo, kad kas mėnesį už nuomą, komunalines paslaugas įmonė prezidentūros kanceliarijai sumoka apie 5 tūkst. litų. Kainos prezidentūros rūmų kavinėje - mažesnės nei kur nors kitur mieste. Kurį laiką nekeisti kainų įmonę įpareigoja sutartis. Todėl, anot R.Zakarevičiaus, „Stikliai“ Daukanto aikštės rūmuose dirba nuostolingai. „Prezidentūroje dirbame ne dėl pelno, mums tai prestižo reikalas“, - paaiškino jis.
Vyriausybės rūmus aptarnaujanti įmonė „Autoūkis“ nuomos kanceliarijai nemoka, atsiskaito tik už komunalines paslaugas. „Toks principas šiek tiek tenkina abi šalis: „Autoūkis“ padengia savo išlaidas, o mes gauname maitinimo paslaugas“, - aiškino Vyriausybės kanceliarijos Ūkio departamento direktorius Jonas Šniaukšta.
Roberta Tracevičiūtė
