Prastas mokesčių surinkimas, mažos ir dar labiau mažėsiančios pensijos, pajamų nelygybė, prasta švietimo kokybė – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva. Nors esama pažangos, tačiau kai kurie dalykai mūsų šalyje nesprendžiami jau daug metų.
Apie tai rašoma praėjusį trečiadienį paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai. Kasmet rekomendacijos skelbiamos kiekvienai ES valstybei.
Seimo Europos reikalų komitete vyko Europos Komisijos rekomendacijų pristatymas ir diskusija.
Rekomenduodavo lopyti stogą
Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis kalbėdamas apie rekomendacijas tvirtino, kad septynerius metus Europoje ir Lietuvoje kilo ekonomika.
„Septynerių metų ekonomikos augimo laikotarpis leido rekomenduoti lopyti stogą, kol aplinka gera“, – kalbėjo eurokomisaras.
V. P. Andriukaitis tvirtino, kad girdėjo premjero Sauliaus Skvernelio ir kelių ministrų pasisakymus apie rekomendacijas, bet komisaro teigimu, būtina bendra vyriausybės pozicija. V. P. Andriukaitis kritikavo ir Ramūną Karbauskį.
„Kai valdančiųjų lyderis sako, kad nauji mokesčiai yra svieto pabaiga, tai žinutė rinkėjams. Tačiau Lietuva nėra rinkimų ciklo šalis, o Lietuva reikalauja gilių pasikeitimų ir tų krypčių, kurios garantuotų bendrą judėjimą į priekį“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Eurokomisaras teigė, kad dėl rekomendacijų reikalingas bendras politinių partijų sutarimas
„Jei čia bus žaidimas vieniems prieš kitus, jokios nacionalinės pažangos negalime tikėtis“, – teigė politikas.
V. P. Andriukaitis sakė, kad Komisija giria kai kurias Vyriausybės įgyvendinamas reformas, tačiau, pasak komisaro, tai nesprendžia didžiausių Lietuvos problemų – didelio skurdo ir finansinės atskirties.
„Komisija konstatuoja, kad rekomendacijos įgyvendinamos, švelniai tariant, lėtai“, – tvirtino V. P. Andriukaitis.
Nauji mokesčiai kažkada bus
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jakaterina Rojaka pastebėjo, kad nors Komisijos pastabos gana griežtos, bet Lietuva per pastaruosius septynerius metus patenka tarp penkių valstybių, kurios rekomendacijų pagrindu pradėjo daugiausiai reformų.
Viceministrė taip pat pasidžiaugė, kad šių metų rekomendacijose yra nurodytos kryptys, kur reikėtų investuoti ir panaudotų Europos Sąjungos lėšas.
Viena iš Europos Komisijos rekomendacijų yra nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis. Finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės teigimu, ne kartą buvo atlikti skaičiavimai ir rengiami teisės aktai dėl šių mokesčių, tačiau visada pritrūkdavo politinės valios.
„Apie tai turėsime neišvengiamai diskutuoti ir, anksčiau ar vėliau, turės būti priimtas sprendimas dėl mokesčių įvedimo“, – tvirtino D. Brasiūnaitė.
D. Brasiūnaitė taip pat tvirtino, kad norint įgyvendinti reformas, būtinas bendras politinis sutarimas. Jai pritarė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
„Stebuklo nepadarysime, jei kompleksiškai nežiūrėsime į pačią situaciją“, – kalbėjo E. Bingelis.
Juokėsi iš Skvernelio
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Verygas apgailestavo dėl, jo žodžiais, paralelinės visatos, kurioje ministerija ir Sveikatos reikalų komitetas mato Europos Komisijos išryškintas problemas, tačiau pradėjusi jas spręsti, sulaukia kritikos.
„Pabandome tvarkytis su rizikos veiksniais ir tada girdime kritiką, kad nereikia nurodyti, kada gerti, ką valgyti. Mes taip nieko nesutvarkysim“, – Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakytą kritiką priminė A. Veryga.
Ministro teigimu, svarbu, kad prastėjančius sveikatos rodiklius pastebėtų ne tik ministerija, ar Sveikatos reikalų komiteto nariai. A. Veryga pastebėjo, kad tik laiko klausimas, kada Lietuvoje privalės augti lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai.
Konservatorė Ingrida Šimonytė diskusijos metu šmaikštavo apie S. Skvernelio ateitį.
„Bandau įsivaizduoti, kaip kitais metais premjeras Skvernelis, jei pataptų eurokomisaru, atvažiuotų ir bandytų pristatyti ribotą Lietuvos pažangą“, – juokėsi I. Šimonytė.
Seimo narė išsakė abejonę dėl galimybės politinėms partijoms susitarti dėl rekomendacijų vykdymo ir šalies pažangos.
„Niekas nepasikeis, nes nėra noro sutarimo“, – teigė I. Šimonytė.
Ekonomikos vaisių nepadalija teisingai
Praėjusią savaitę paskelbtose rekomendacijose rašoma, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams.
Pensijų pakeitimo norma, kuria išreiškiamas vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, tikėtina nuosekliai mažės, nors šis dydis ir taip vienas mažiausių ES. Lietuvos teisės aktuose nėra numatyta jokių konkrečių priemonių kaip spręsti šią problemą, pažymi Europos Komisija.
„Europos Komisija rekomenduoja (...) gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“, – rašoma pranešime.
Komisija teigia, kad nelygybę Lietuvoje skatina mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas.
Siekiant padidinti biudžeto pajamas, Lietuva raginama gerinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, siūloma svarstyti nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius.
„Aplinkosaugos ir nuosavybės mokesčiai išlieka žemiau ES vidurkio ir nenumatyta jokių pokyčių apmokestinant automobilius ar kelius privačiam naudojimui“, – rašoma rekomendacijose.
Panašias nuostatas Lietuvai Europos Komisija išsakydavo ir anksčiau, bet socialinės nelygybės klausimams šiemet skirtas dar didesnis prioritetas nei ankstesniuose dokumentuose, teigia Komisijos pareigūnai.
Europos Komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes Briuselis neturi įgaliojimų mokesčių politikos srityje, už jų nevykdymą negali būti jokių sankcijų.
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai 2019–2020 m. imtis šių veiksmų:
Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.
Gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą.
Orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus.
Naujų mokesčių įvedimas
Praėjusią savaitę paskelbtos rekomendacijos atspindi svarbiausius iššūkius, kurie buvo išanalizuoti Lietuvai skirtoje ataskaitoje.
Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą.
Ekonominis augimas Lietuvoje nėra įtraukiantis. Didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos ir bedarbiai - yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje, o socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES. Ribotas mokesčių ir išmokų sistemos vaidmuo, mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas yra pagrindinės šios problemos priežastys, kurias Europos Komisija rekomenduoja šalinti.
Dėl demografinių veiksnių ateityje mažėjant dirbančiųjų skaičiui bus ypač svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklui neprisitaikant prie mažėjančio mokinių skaičiaus, užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas darosi vis sudėtingiau. Suaugusiųjų mokymo intensyvumas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
Visuomenės sveikata Lietuvoje išlieka prastoje padėtyje. Prie to prisideda nepakankamai efektyvi sveikatos apsauga, kurioje dar vis daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, ir per mažai – pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai. Sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys apdraustieji turi palyginti daug prisidėti savo lėšomis.
