Vienos Vilniaus gimnazijos abiturientas Kazimieras pasakoja, kad jau dešimtoje klasėje nusprendė, kur studijuos. Jis užsibrėžė įstoti į privatų universitetą Vilniuje, tad labai stengėsi gerai mokytis, nes tik geri pažymiai jam atvertų šio universiteto duris. Galima sakyti atvertų dvejas duris, įskaitant ir finansines, nes gerai besimokantys moksleiviai savo studijų krepšelį galėjo nusinešti į tą aukštąją mokyklą, kurią pasirinko, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos. Kazimieras dabar yra sutrikęs ir sunerimęs, nes Konstituciniam Teismui išaiškinus Konstituciją, krepšeliai į privačias aukštąsias mokyklas galės keliauti tik išimtiniais atvejais.
Seime svarstomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kurie atima iš privačią aukštąją mokyklą pasirinkusių vaikų teisę gauti studijų krepšelį. Projekte numatoma, kad gerai besimokantys moksleiviai galės gauti studijų stipendiją, tačiau tikrų garantijų į ją neturi. Sutrikę ne tik Kazimieras, bet ir jo tėvai. Žmonės mokėjo mokesčius, žinodami, kad jie nebus skirti tik biurokratų algoms mokėti. Tėvai galvojo, kad mokesčiai dabar yra panaudojami Kazimiero bendrajam išsilavinimui, o jei sūnus gerai mokysis, gaus studijų krepšelį ir galės mokytis pasirinktoje aukštojoje mokykloje.
Tokie būsimųjų studentų ir jų tėvų lūkesčiai yra suprantami ir pagrįsti. Juk privačios mokyklos yra licencijuojamos taip pat kaip valstybinės, jų programos akredituojamos taip pat kaip valstybinių. Valstybė garantuoja už studijų paskolas nediskriminuodama privačių mokyklų. Jei moki už mokslą, dalis gyventojų pajamų mokesčio taip pat grąžinama, nepriklausomai nuo mokyklos nuosavybės.
Kodėl studijų krepšeliai jau visai netrukus galės keliauti tik į valstybinę aukštąją mokyklą, neaišku nei abiturientams, nei jų tėvams. Konstituciją skaito ne tik Konstitucinio Teismo teisėjai, bei ir piliečiai. Konstitucijoje parašyta, kad valstybė laiduoja sąžiningą konkurenciją. Jei krepšeliai keliauja tik į valstybines mokyklas, tai čia ne konkurencija, o protekcionizmas. Pilietis Konstitucijoje neranda nuostatos, draudžiančios gerai besimokantiems skirti studijų krepšelį, tad Konstitucinio Teismo nutarimai jam Konstituciją ne išaiškina, bet sujaukia.
Kazimieras privačiame universitete ieškojo studijų kokybės. Tikrai, studijų krepšeliai privertė pasitempti visas aukštąsias mokyklas, konkuruojant dėl studentų, ypač tam tikrose studijų kryptyse. Studijų krepšeliui pradėjus sekti paskui moksleivio pasirinkimą, geresnės kokybės išsimokslinimą jau galėjo gauti ir gerai besimokantys, tačiau mažiau pasiturinčių tėvų vaikai. Lietuvoje veikia 8 privačios kolegijos iš 25, ir 6 privatūs universitetai iš 22. Praėjusiais metais studijų krepšelius į privačias aukštąsias mokyklas atsinešė apie 1,5 tūkstančio asmenų, arba 8 procentai visų gavusiųjų krepšelius.
Dvi moksleivių laidos galėjo realizuoti savo teisę į studijų krepšelį pasirinktoje aukštojoje mokykloje. Dabar Seimas ketina atsukti laikrodžius atgal, ten kur privatus paslaugos teikėjas buvo retenybė arba jo tiesiog nebuvo. Kelias atgal ilgas – galima į aukštąsias mokyklas grąžinti mokslinį komunizmą, karinį parengimą, paskyrimus į darbą ir kvotas vaikinams. Į universitetų pavadinimus galima reikalauti sudėti žodžius „valstybinis darbo raudonosios vėliavos“, kad per klaidą abiturientas nepasitrinktų privačios mokyklos, kur jis bus bedalis, be krepšelio. Jei seimūnai nenori mūsų vaikų pavėžinti traukiniu į praeitį, turi ieškoti išeičių, įskaitant ir Konstitucijos nuostatų tikslinimą, kad šioji skatintų judėti pirmyn ir draustų judėti atgal, iš kur tikėjomės ištrūkę.
