Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Jau ne vienu klausimus valdančiosios koalicijos partnerių nuomonės yra išsiskyrusios, tačiau dėl skalūnų dujų žvalgybos išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės, o tiksliau premjeras Algirdas Butkevičius ir aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis palaiko skalūnų dujų žvalgybos Vakarų Lietuvoje idėją, tuo metu jų abiejų frakcijos Seime – tam prieštarauja.
Aiškėja, kad kai kurių parlamentarų pasipriešinimas susijęs su jų asmeniniais interesais, o kur mano, ten valstybei – tik podukros vieta. Tiesa, kol kas premjeras demonstruoja ryžtą ir tikina, kad gegužės mėnesį sutartys dėl skalūnų dujų žvalgybos bus pasirašytos. Prieš tai pataisius įstatymus ir nuraminus vietinių gyventojų aistras. Bet šiandien pasakyti, kieno bus viršus, dar sunku.
Gruodį Seimo valdantieji patvirtino Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programą, o joje juodu ant balto parašyta: „Inicijuosime skalūnų dujų tyrimus ir išgavimą“. Dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos Vakarų Lietuvoje jau vyksta konkursas. Vyriausybė ketino paskelbti jo nugalėtoją. Jis žada skalūnų žvalgybai skirti 80 mln. litų, tačiau kaip tik dabar valdantieji ėmė elgtis nenuspėjamai. Ministrų Kabineto nariai su premjeru priešaky agituoja, patobulinus kai kuriuos įstatymus, sutartį su „Chevron“ pasirašyti.
„Sutartis bus pasirašyta tada, kai Seime bus priimtos įstatymų pataisos. Jos turės būti priimtos, bet geriausiu atveju per 3 savaites po Šv. Velykų, bus pasibaigus žiema ir galės kalbėti apie žvalgybos darbų pradžią“, – kovo 21 dieną sakė A. Butkevičius.
Tuo metu Seimo Aplinkos komitetas ir jo pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas ragina vyti lauk „Chevron“ su visa jo įranga ir doleriais. A. Salamakinui pritaria ir Energetikos komisijai vadovaujantis kitos valdančiųjų partijos atstovas „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Trečiadienį Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai pateikė nutarimo projektą – siūlo nutraukti konkursą, o sudaryta darbo grupė turėtų įvertinti skalūnų naudą Lietuvai. Tačiau Seimas šio projekto Socialdemokratų frakcijos prašymu net nesvarstė.
„O tai ką dabar – su kardu eiti per žmonių galvas? Na, nereikia to daryti. Reikia normaliai ištirti, išsiaiškinti viską, kaip Lietuvai bus naudingiau, kaip žmonėms bus naudingiau. Iš tikrųjų, manau, kad jei taip nuodugniai viską tvarkytume, tai čia metų darbas“, – teigia K. Daukšys.
Ekonomikos komiteto pirmininkas, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Remigijus Žemaitaitis pasišovė aukoti šventines dienas ir per savaitę parengti net devynių įstatymų pataisas, kurios neva užtikrintų gamtos ir gyventojų apsaugą nuo galimų neigiamų pasekmių ir nuostolių.
„Reikia tik pakeisti keletą įstatymų: numatyti, kad [kompanijos], atlikdamos darbus – ar skalūnus, ar kokį kitą produktą išgaudamos, turi turėti draudimą. Po [darbų] baigimo turi turėti draudimą, kad jei bus užterštas vanduo ar kažkas panašaus, valstybė, tarkim, 10 metų po darbų atlikimo turėtų teisę gauti pinigus. Kitas dalykas – gamtos išteklių mokestis, kuris šiandien pakankamai mažas ir todėl politikai dvejoja, kiek valstybė iš to gauna naudos“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Dabar valstybė už gamtinius išteklius yra nustačiusi 20 proc. mokestį. Seime jau sklando siūlymai valstybei pasidalinti surinktais pinigais su vietos savivalda ir žemių, kuriose vykdoma skalūnų gavyba, savininkais. Čia lieka pridurti, kad R. Žemaitaičiui priklausantis sklypas patenka į plotą, kurį ketina žvalgyti „Chevron“, pastarąjį parlamentaras jau spėjo apskųsti prokurorams.
Savo ruožtu socialdemokratas A. Salamakinas pataria partijos bičiuliui A. Butkevičiui steigti valstybinę įmonę, kuri už mokesčių mokėtojų pinigus prisiimtų finansinę riziką žvalgyti skalūnų dujas.
„Šitą sutarties pasirašymą stabdom. Svarstom galimybę įsteigti valstybės įmonę, kuri atliktų žvalgybą, o po to pažiūrime, ką mes ten turime. Prieš tai susitvarkome visą įstatymų bazę, nesvarbu, kiek tai užtruks“, – siūlo A. Salamakinas.
Premjeras A. Butkevičius siūlymus patiems žvalgyti savo išteklius atremia konstatuodamas, kad tam valstybė neturi finansinių galimybių. O vienas iš valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderių, aplinkos ministras V. Mazuronis jau visai tildo karštakošius: nutraukti, keisti jau įsibėgėjusio konkurso sąlygų negalima, atstumtas „Chevron“ turi visas galimybes pareikšti solidžias pretenzijas Lietuvai.
„Nutraukti mes neturim galimybės. Buvo du atvejai, kada galima: kai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų arba nėra dalyvių. Bet čia politinio sprendimo ar apsisprendimo klausimas. Laimėtojas gal visai nepareikš pretenzijų, gal jis pareikš jas ir neaišku kokiai sumai“, – sako V. Mazuronis.
Opozicinės konservatorių partijos lyderis Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybė turi visus įgaliojimus spręsti šiuos klausimus, o Seimo įsikišimas pažeidžia valstybėje nusistovėjusį valdžių atskyrimą.
„Premjeras su ministru turi aptarti Vyriausybėje, Vyriausybė turi ateiti į valdančiąją koaliciją su aiškia pozicija ir gauti pritarimą. Tokia yra paprasta veikimo logika. Kai tos logikos bandoma nepaisyti, kai neaišku, kas tuo klausimu yra lyderis – ministras V. Mazuronis ar komiteto pirmininkas A. Salamakinas, tada ir susiduriama su tokiomis problemomis, kai nebeaišku, ką čia rengiamasi svarstyti“, – įsitikinęs A. Kubilius.
Kieno bus viršus – Vyriausybės ar Seimo? Po šimto dienų darbo premjeras A. Butkevičius pažadėjo, kad sutartis su „Chevron“ bus pasirašyta gegužę.
