Informacija – brangi prekė. Ypač vertinga ji tampa vertybinių popierių, akcijų rinkose, kuomet nuspėjant vienų ar kitų kompanijų vertės kritimą ar augimą galima išlošti milijonus.
Tačiau tokios informacijos nutekėjimas iškreipia rinką ir yra griežtai baudžiamas. Kovo 12-ąją Vertybinių popierių komisija (VPK) 1000 litų bauda nubaudė Olga Cybuliak už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija.
AB „Sanitas“ vyresniosios buhalterės padėjėja praėjusių metų birželį įsigijo įmonės akcijų. Tą ji padarė prieš pat paskelbiant, kad antrojo ketvirčio AB „Sanitas“ rezultatai smarkiai viršijo pirmojo.
Nustatyta, kad moteris akcijų įsigijo turėdama konfidencialios informacijos ir taip pažeidė įstatymus.
Finansų magnatei – kalėjimas
JAV 2004-aisiais panaši istorija nutiko verslo magnatei, knygų autorei ir redaktorei, biržos maklerei bei buvusiam modeliui Martai Helenai Stewart. Moteris, laikoma viena įtakingiausių Amerikoje, penkiems mėnesiams sėdo į kalėjimą.
Ji, iš anksto informuota apie vienos iš kompanijų vertės kritimą, skubiai pardavė turėtas akcijas, taip išvengdama 45 673 JAV dolerių nuostolių.
Po penkių savaičių teismo M. Stewart buvo pripažinta kalta ir ne tik turėjo atlikti bausmę, bet ir sumokėti 30 000 JAV dolerių baudą. Be to, jai buvo uždrausta penkerius metus užimti vadovaujančias su finansais susijusias pareigas bet kokioje viešojoje įstaigoje.
Baudos – neproporcingai mažos
Pasak Lietuvos vertybinių popierių rinką stebinčios VPK pirmininko pavaduotojo Viliaus Šapokos, Lietuvoje už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija iki šiol buvo baudžiama gana epizodiškai, tačiau dabar tokia veikla aktyvėja: per pastaruosius kelis mėnesius nubausti trys pažeidėjai – du fiziniai asmenys bei finansinių maklerių įmonė.
„Tokio pobūdžio nusikaltimus pastebėti sunku, bet įmanoma. Daug sunkiau už juos nubausti – apklausti liudytojus, surinkti visus reikiamus įrodymus.“, - pasakojo V. Šapoka.
Pašnekovas „Balsui.lt“ teigė, jog baudos, numatytos už tokius nusikaltimus – neproporcingai mažos. Fiziniams asmenims, baudžiamiems pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, gresia 1000 – 2000 litų bauda. Pakartojus nusižengimą – baudos dvigubėja, tačiau tesiekia 2000 – 4000 litų.
Tuo tarpu 100 000 litų būtų baudžiami juridiniai asmenys, kurių neteisėtai pasisavintos pajamos nesiekia šios sumos. Jei, sukčiaujant pralobstama daugiau – bauda gali būti net tris kartus didesnė nei pasisavinta pinigų suma.
V. Šapoka teigė, jog šiuo metu ruošiamos įstatymų pataisos ištaisysiančios nelygybę tarp fizinių ir juridinių asmenų. Be to, siekiama bausti griežčiau fizinius asmenis – dabartinės baudos gerokai per mažos ir neatgrasančios.
Gresia ir kalėjimas
Vertybinių popierių rinkos priežiūra Lietuvoje užsiima VPK, tačiau, sprendžiant tam tikras bylas, susijusias su pasinaudojimu viešai neskelbta informacija, sukčiavimu ir pan., gali dalyvauti ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Už rimtesnius pažeidimus lietuviams gali grėsti ir M. Stewart likimas, tačiau iki šiol nei vienas pažeidėjas kalėjimu nubaustas nebuvo.
Iki šiol didžiausia už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija skirta bauda Lietuvoje – 38 000 litų.
Daugiau:
Sureguliavo informacijos barometrą vertybinių popierių biržos investuotojams
