Lietuva per artimiausias keturias savaites turėjo gauti daugiau kaip šimtą tūkstančių ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos dozių. Tačiau dar vakar „Pfizer“ atstovai pranešė, kad Lietuva gaus perpus mažesnį skaičių – 54 tūkstančius vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta – vakcinos tiekimas visiškai nestabilus.
Gamintojas „Pfizer“ teisinasi – esą visos Europos Sąjungos šalys gaus mažesnį vakcinos kiekį nei žadėta, nes plečia gamybos liniją. Tačiau štai Europos Sąjungai nepriklausančiai Norvegijai vakcinos kiekį sumažino vos penktadaliu. Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, ar Lietuvai dabar užteks vakcinos antrai skiepo dozei.
„Pagal dabartinius skaičius matome, kad užteks, bet iš principo turbūt pagrindinė žinutė ir yra ta, kad tuomet artimiausiu metu atkeliaujančios vakcinos bus skiriamos žmonėms, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Ir atitinkamai šiek tiek skiepijimo procesas prisistabdys artimiausiu metu“, – sako viceministrė Živilė Simonaitytė.
Susijaukė ir visi ministerijos planai, mat jau vasario mėnesį 70 ir vyresnio amžiaus gyventojai turėjo būti skiepijami nuo koronaviruso. Dabar jau nebeaišku, kada senjorai gaus pirmą skiepą.
O Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi antikorupcinį skiepijimo vertinimą, pažėrė kritikos Sveikatos apsaugos ministerija. STT pareiškė – ministerija nepakankamai kontroliuoja skiepijimo procesą. Maža to, skiepijimą organizuojančios gydymo įstaigos nėra įpareigotos pateikti ne tik numatomų skiepyti pacientų sąrašų, bet ir duomenų, pagrindžiančių jų priskyrimą prioritetinei grupei.
„Nepakankamas centralizavimas ir nepakankama kontrolė iš aukštesnio lygmens – tiek iš ministerijos, tiek nacionaliniu lygmeniu organizacinis darbas“, – pasakoja direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Į pažertą Specialiųjų tyrimų tarnybos kritiką sureagavo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė. Pasak jos, į kai kurias pastabas bus atsižvelgta, bet už visas gydymo įstaigas prisiimti atsakomybę ministerija nėra pajėgi. Pasak viceministrės, bet kokia gydymo įstaigų kontrolė turi turėti ribas, kitu atveju dėl griežtos kontrolės bus paskiepyta mažiau žmonių.
„Žinote, gal kažkas norėtų, kad ir pats sveikatos apsaugos ministras būtų atsakingas už kiekvieną žmogų, kuris yra vakcinuojamas. Bet jeigu mes žinosime, kiek žmonių reikia paskiepyti, įvertinsime, kad reikia du kartus. Tai galime tada paskaičiuoti, kiek paroje yra valandų, minučių, nebent paprašyti ministro, kad jisai nemiegotų ir turbūt tada jisai tikrai asmeniškai patikrins kiekvieną žmogų. Bet suvokime, kiek laiko užtruks tas procesas“, – teigia Ž. Simonaitytė.
O viešumoje pasirodė informacija ir apie tai, kad Santaros klinikose užsikrėtė 79 medikai paskiepyti pirmąją skiepų doze. Iš viso Santaros klinikos paskiepyta daugiau kaip 4500 darbuotojų. Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė tikina, kad koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičiai neturėtų stebinti, mat po pirmosios skiepo dozės rizika susirgti Covid-19 išlieka didžiulė.
„Tai nėra susiję su vakcina, nes galbūt tie žmonės jau skiepyti turėjo nosiaryklėje virusą ir buvo inkubaciniame periode. Žiūrint į visus ,,Pfizer“ vakcinos klinikinius tyrimus ten labai aiškiai išdėstyta, kad tik po 12 dienų rizika susirgti sumažėja iki 20 procentų“, – kalbėjo Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.
O dar šiandien vykusiame Seimo sveikatos reikalų komitete imtasi aiškintis, ar po skiepo koronavirusu susirgę medikai iš viso buvo testuojami prieš skiepijant. Pasak Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, šis sulaukė informacijos, kad kai kuriose gydymo įstaigose tyrimai prieš skiepus atliekami per anksti.
„Iš jų aiškėja informacija, kad buvo skiepijami žmonės, kuriems nebuvo jokių tyrimų padaryta arba buvo padaryta prieš dvi ar keturias, ar daugiau dienų. Ir gali būti, kad dėl to susirgo. Aš matau didelę problemą“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Tiesa, pasak viceministrės, žmogus užsikrėsti koronavirusu gali netgi pakeliui į skiepijimosi vietą, po to, kai jam jau atliktas antikūnų tyrimas.
„Jeigu mes norėtume būti 100 procentų garantuoti, kad tikrai skiepijame tik žmones, kurie neserga, tada turėtume izoliuoti juos 14 dienų prieš skiepą, žinoti, kad jie neserga ir tada vakcinuoti. Tik čia tada periname prie spartos klausimo“, – pasakoja Ž. Simonaitytė.
Dėl vakcinacijos proceso ir vakcinų pervežimo sukruto ir privačios gydymo įstaigos. Šios, prasidėjus masinei vakcinacijai, norėtų skiepyti gyventojus. Tačiau konkreti data, kada privačios klinikos galėtų skiepyti žmones, kol kas neaiški.
„Mes esame raštu pateikę siūlymus, kad šeimos medicinos tinklas, kartu ir viešosios ir privačios įstaigos galėtų efektyviausiai dalyvauti vakcinacijos procese, nes geriausiai pažįsta gydytojai savo pacientus ir galėtų juos įkalbinti skiepytis ir atlikti vakcinaciją“, – pasakoja Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
O štai po skandalo, kai „Pfizer“ vakcinų pervežimo konkursą laimėjo veganiškus kukulius išvežiojanti įmonė, o jos pasamdytas subrangovas – „Radusa“, gabeno vakcinas ir pažeidė šalčio rėžimą, sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tyrimą. Pusę lūpų jau kalbama, kad veganiškus patiekalus vežiojusios įmonės paslaugų vežioti vakcinas netrukus bus atsisakyta.
