Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorai teismui perdavė didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai pasikėsinus iš savanaudiškų paskatų tyčia nužudyti du žmones bei nepranešus apie nusikaltimą pateikti šešiems su ,,Londono“ grupuote siejamiems marijampoliečiams.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2009 m. liepą marijampolietis G. C. iš 9 mm kalibro pistoleto apšaudė šalia Kauno esančioje Garliavoje gyvavusios Pifo grupuotės lyderiu laikytą Edvardą Žindžių.
Užpuolikų kulkos pakirto Garliavoje
Vyresnės kartos Kauno kriminalinės policijos pareigūnai prasitarė, kad kadaise prie Pifo gaujos galėjo būti prisišliejęs ir kitas plačiai Garliavos pedofilijos skandale pagarsėjęs, tačiau vėliau paslaptingomis aplinkybėmis miręs kaunietis.
Anksčiau kelis kartus teistas E. Žindžius, kuriuo iki šiol domėdavosi Kauno Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai, buvo apšaudytas Garliavoje, kai naktį su žmona prabangiu automobiliu BMW X6 važiavo iš Marijampolės į Kauną. Automobilį vairavo žmona.
Garliavos centre prie BMW prisigretino šviesios spalvos „Audi“ automobilis, iš jo staiga pasipylė keliolika šūvių.
Priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs neblaivus E. Žindžius buvo sužalotas į koją – prireikė operacijos. Įvykio vietoje buvo rastos penkios 9 milimetrų kalibro šovinių tūtelės ir viena kulka. E. Žindžiaus patirti sužalojimai prilyginti sunkiam sveikatos sutrikdymui.
Sudrebino masiniai „Aro“ vizitai
Tiriant Pifo gaujos veikėjo bylą, pareigūnai Marijampolės rajone atliko per 30 kratų.
2009-ųjų rudenį į Marijampolę atvyko „Aro“ pareigūnų grupė kartu su vietos policininkais ir šturmavo keletą butų.
Ne visi šturmuotų butų gyventojai pakluso pareigūnų reikalavimui atidaryti duris, todėl kai kur jas teko laužti arba kviestis net ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesius, turinčius specialių pagalbinių priemonių patekti į aukščiau esančius daugiaaukščių namų butus. Gaisrininkų kopėčiomis lipusiems „Aro“ kovotojams prireikė net ir vieną kitą langą išdaužyti.
Per šią operaciją Marijampolėje buvo sulaikyta 12 asmenų, galimai susijusių su pasikėsinimu nužudyti E. Žindžių.
Visi jie iki šiol jau buvo žinomi Marijampolės ONTT pareigūnams, ne vienas praeityje teistas.
„Londono“ gaujos likučiai?
Keli iš sulaikytųjų anksčiau būdavo pastebėti bendraujantys su vadinamosios marijampoliečių Londono gaujos lyderiu Albertu Kuznecovu. Galbūt todėl ir juos linkstama vadinti „londoniniais“, tačiau ONTT pareigūnams tai tik kelia juoką.
Jie tvirtina, kad Londono gaujos nusikalstama veikla šiurpino bemaž prieš 16 metų, kai klestėjo turto prievartautojų, reketininkų, laikai. Tada buvo žinoma, kad atletiško sudėjimo ir aktyviai sportuojantis Albertas Kuznecovas–Londonas su savo bendrininku treniruočių salėse ruošdavo jaunus vaikinukus nusikalstamai veiklai – esą Kaune veikusioms Storo ir Ramaškės „šeimoms“.
Kartą už reketą ir nusikalstamo susivienijimo organizavimą teistas ir bausmę atlikęs Londonas vėliau vėl įkliuvo pareigūnams dėl reketo – bandė rinkti duokles iš kompiuterinių žaidimų automatų savininkų. Iš „zonos“ grįžęs vyras įsikūrė Vilniuje.
2002 metais Londonas buvo sužalotas sprogus jo automobiliui.
Nė vienas nepripažįsta savo kaltės
G. C. pateikti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. – pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, 129 str. 2 d. 5., 7. ir 8 p. – nužudymas (tas, kas nužudė du ar daugiau žmonių, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų) ir 253 str. 1 d. – neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Už šiuos nusikaltimus įtariamajam G. C. gresia laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kitiems kaltinamiems V. B., A. Š., I. D., D. S., M. B. pateikti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 238 str. 1 d. – nepranešimas apie nusikaltimą, t. y. kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamasis kodeksas už tai numato griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų.
Nė vienas įtariamasis dėl minėtųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo laikotarpiu nepripažino savo kaltės.
Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė beveik 5 tūkst. litų civilinį ieškinį.
G. C. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, A. Š., D. S. ir M. B., – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Kiti įtariamieji teismo posėdžio laukia laisvėje.
