Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendras ozono kiekis 2016 m. lapkričio 15 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 222 Dobsono vienetų (DU), tai yra 22 % mažiau nei šių dienų vidutinis daugiametis kiekis. Ozono skyle yra laikomas plotas, kai ozono lieka mažiau nei 220 DU. Lietuvoje per visą nuo 1993 m. atliekamų stebėjimų laikotarpį mažiausias ozono kiekis buvo išmatuotas 2007 m. gruodžio 21 d. – 202 DU, 33 % mažesnis nei tos dienos vidutinis daugiametis. Pastarosiomis dienomis, bendrojo ozono kiekis buvo apie 233–235 Dobsono vienetus.
Ozono kiekis natūraliai sumažėja šiuo metų laiku
Klimatologai pastebi, kad bendrojo ozono kiekio sumažėjimas spalio–gruodžio mėnesiais yra dėsningas dėl šiam metų laikui būdingo mažo Saulės aukščio, o tuo pačiu ir dienos trukmės. Šiuo laikotarpiu į Žemę patenkantis ultravioletinių Saulės spindulių srautas yra kur kas mažesnis ir žmonių sveikatai didesnio pavojaus nekelia.
Ozono sluoksnio sumažėjimas šiomis dienomis stebimas ir virš Britų salų, Nyderlandų, Danijos, šiaurinės Vokietijos ir Lenkijos dalies. Numatoma, kad sumažėjęs bendrasis ozono kiekis išliks kelias dienas, o tada palaipsniui turėtų vėl didėti.
Kas naikina ozoną?
Smarkiai ozoną naikina įvairūs cheminiai junginiai, vadinamieji freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų, tepalų, antikorozinių dangų, penoplastų ir panašių dalykų gamybai. Ypač pavojingi freonai, turintieji ilgą irimo periodą. Į atmosferą pakliuvę teršalai kartu su oro masėmis nukeliauja į Žemės ašigalius. Antarktidoje dėl specifinių meteorologinių sąlygų pavasarį pastebimas smarkus ozono kiekio sumažėjimas, taip pat ir Arktyje.
„Žiemą Arktyje susidarė labai mažai ledo, maniau, kad šią vasarą bus pasiektas ledo nutirpimo rekordas, bet 2012 metų vasara nebuvo aplenkta. Tačiau pastebima tendencija, kad Arktyje nutirpsta rekordiškai daug ledo. Aišku, tuomet vėliau tas sezoninis ledas užšąla ir išleidžiamas papildomas energijos kiekis į atmosferą“, – minėjo G. Stankūnavičius.
Kadangi žmonija nuolat ką nors gamina, teršia, nuolat mažėja ir ozono kiekis. Žinoma, kad mažėjant ozono kiekiui, didėja Žemės paviršių pasiekiančių ultravioletinių spindulių kiekis. Gyvybė per milijonus metų prisitaikė prie tam tikrų ilgalaikių sąlygų, o padidėjęs ultravioletinis spinduliavimas gali sukelti įvairiausias visos gyvybės - augalų, gyvūnų, taip pat ir žmonių populiacijos mutacijas. Įrodyta, kad padidėjęs spinduliavimas sukelia odos vėžį, kenkia akių tinklainei.
Kas gali nutikti jam suplonėjus?
Kuo plonesnis ozono sluoksnis, tuo daugiau ultravioletinių saulės spindulių pasiekia žemės paviršių. Bendram ozono kiekiui atmosferoje sumažėjus 1% UVB kiekis gali padidėti 2%. Sumažėjus keliomis dešimtimis procentų, biologiškai aktyvios saulės spinduliuotės kiekis gali padidėti kelis ar net keliasdešimt kartų. Nuo padidėjusio UV kiekio, kurį lemia ozono sluoksnio suplonėjimas, reikia saugotis. Labai svarbu, kokios yra meteorologinės sąlygos, ypač dangaus skliauto būklė - dangus giedras ar apsiniaukęs. Kuo storesnis debesų sluoksnis, tuo daugiau sulaikoma ultravioletinių spindulių.
“Saulė spinduliuoja įvairaus ilgio ultravioletinius spindulius. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB), tuo tarpu ultravioletiniai A spektro spinduliai (UVA) siejami su ankstyvu odos senėjimu, žmogaus imuninės sistemos nusilpimu. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad abi spinduliuotės rūšys didina odos vėžio išsivystymo riziką. Ultravioletiniai spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą (akies lęšiuko drumstumą). PSO duomenimis, net 20 % aklumo dėl kataraktos atvejų yra siejama su saulės poveikiu akims“, – minėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
