Renkant valstybės vadovą, kol kas įtartinai tylu. Gal tai tyla prieš audrą? Beveik jokių intrigų, jokios kompromitacijos ir panašių „linksmybių“.
Pirmieji rimti susišaudymai gali pasirodyti po Velykų, prieš pat oficialios rinkimų kampanijos pradžią. Panašiai jau yra buvę.
Beje, kalbėdamas apie įtartiną tylą ir ramybę užmiršau paminėti Kazimieros Prunskienės atvejį. Tik prasideda rinkimai – iš karto „prisimenama“ jos KGB byla. Negaliu spręsti, dirbo ji KBG ar nedirbo, kol kas tikiu esamais teismo sprendimais. Tačiau jau ne pirmi rinkimai kartojasi situacija, kai šis klausimas atsiranda viešojoje dienotvarkėje šiuo keistu metu. Prieš rinkimus. Baigiasi rinkimai – ir vėl viskas nutyla. Liustacijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono pasakojimai apie „dovanėles“ KGB darbuotojams atrodo mažiausiai nesolidžiai. Sakyčiau, skamba netgi kvailai. Galėtų savo anūkams (jei jų turi) papasakoti tokias istorijas vakarais vietoj pasakų. Labai įdomu, kas ta galinga (ir turtinga) jėga, taip nenorinti matyti K.Prunskienės, dalyvaujančios eiliniuose rinkimuose? Kiti pretendentai tiek „dėmesio“ nesusilaukia. Bent jau kol kas.
Ir ant Dalios Grybauskaitės kol kas niekas „nevažiuoja“. Didžiausias dienraštis šiek tiek pamiklino ranką. Gal dėl tos tylos gimsta sąmokslo teorijos, kad Dalia Grybauskaitė - savo valia ar prieš savo valią yra tapusi „valstybininkų“ klano kandidate? Netikiu ir tokiais dalykais. Nebent valstybininkai tiesiog susitaikė su atrodytų neišvengiama kandidatės pergale ir bando su ja išlaikyti „gerus santykius“, nesusipykti? Šių šešėlinių draugų „arkliukai“ yra saugumas ir užsienio politika. Prezidento postas jiems be galo svarbus. Todėl programa minimum valstybininkams ir galėtų būti: bent jau nesusipykti su galima Prezidente.
O pačiai Daliai Grybauskaitei yra nepaprastai svarbu laimėti pirmąjame ture. Kol kas reitingai tą galimybę palieka. Nes antrąjame ture, likus vienas prieš vieną su kažkuriuo iš kandidatų, gali atsitikti įvairių siurprizų. Prisiminkime 2002 metų rinkimus. Tada pirmąjame ture laimėjo Valdas Adamkus ir daugeliui atrodė, kad ir antrasis turas neatneš nieko naujo. Bet antrąjame ture dideliu skirtumu laimėjo Rolandas Paksas. Tokio reiškinio paaiškinimai gana paprasti. Pirma – vienas prieš vieną visada sunkiau kovoti, nei visi prieš visus grupėje ir balsai tokiu atveju pasiskirsto jau šiek tiek kitaip. Antra – antrąjame ture aktyvumas visada mažesnis ir daugelis potencialių Dalios Grybauskaitės rinkėjų gali pagalvoti, kad klausimas išspręstas ir neateiti balsuoti. Trečia – mūsuose visada gausus protestinis elektoratas ir kai kuriems iš jų visiškai nesvarbu, kurlink nukreipti savo protestą. Jei liktų du kandidatai, protestas gali būti nukreiptas prieš stipriausią. Ketvirta – Grybauskaitės reitingai dabar yra labai aukšti ir daugiau kilti jie nebegali. Todėl ilgas rinkiminis maratonas veiktų prieš ją.
Daugelis kandidatų taip ir nesurinko reikiamo parašų skaičiaus. Tarp jų – A.Matulevičius. Šiam nepadėjo ir Pilietinės demokratijos partijos bitutės. Gaila žmogaus, su juo būtų linksmiau. Nebus ir charizmatiškojo leidėjo Algirdo Pilvelio. Matyt, mūsų šalies piliečiams įgrįso ta kandidatų gausa ir begaliniai „pasirašinėjimai“ už vieną ar už kitą būsimą kandidatą. Kaip bebūtų, tam tikros naudos valstybei šie visi nevykėliai kandidatai vis dėlto suteikė. Visi kartu solidariai biudžetui pervedė virš 80 tūkst. litų. Vis šiokia tokia parama sunkmečiu.
O Seimo pirmininkas A.Valinskas parašus surinko. Bent jau sakosi surinkęs. Bet į rinkimus nebeina. Apsigalvojo. Keisti sąmonės viražai... Prieš mėnesį žmogui atrodė, kad turi patirties būti valstybės vadovu, o dabar suprato, kad ne. Tiesą pasakius, vis tiek teigiamas dalykas. Juk vis dėlto suprato. Žinoma, visiems mintyse kirba ir kitas paaiškinimas: gal tų parašėlių buvo visai ne 21078 kaip pranešta, o šiek tiek mažiau? O gal dalies surinktų parašų kokybė neatitiko minimaliausių kriterijų? Bet tai jau nebesvarbu, nes traukinys važiuoja toliau.
Pasiilgau sąžiningų Prezidento rinkimų. Kad autobusai su biuleteniais nesustotų kažkur tarp Vilniaus ir Kauno, kad kompiuterinės sistemos neužstrigtų pačiu atsakingiausiu momentu, kad balsų nepirktų... Tiesiog norisi, kad Prezidentą darbui pasamdytų tauta, rinkėjai, o ne veikėjų machinacijos ir stringanti rinkimų komisijos technika.
Gal šį kartą ateikime į rinkimus? Gausiai, visi kartu. Nes vėl ateis mažuma ir vėl kažką išrinks. Gi vis tiek liks vienas, valstybė negali gyventi be valstybės vadovo. Tada vėl skūsimės, kad Prezidentas, atseit, negeras. Ir vėl viskas kartosis iš pradžių, kaip nekart jau yra buvę...
