Liesas kūnas, nusėtas pūliuojančių venų žaizdomis, pastiręs žvilgsnis, išblyškęs veidas ir visiška apatija aplink esančiam pasauliui. Dažnas mūsų taip įsivaizduoja narkomaną. Tačiau pastaruoju metu kai kurių stereotipų apie narkotikus reikėtų atsisakyti.
Prieš keletą dienų Vilniuje sulaikyti narkotikų prekeiviai. Du jaunuoliai turėjo psichotropinių medžiagų. Gatvėje sulaikyto 25 metų vilniečio kišenėse pareigūnai aptiko keletą paketų su baltos spalvos milteliais...
Kiek anksčiau, Kaune, tiesiog gatvėje, šalia daugiaaukščių namų, praeiviai rado du negyvus vyriškius. Įtariama, kad jie mirė perdozavę kvaišalų...
„Tokie įvykiai tik patvirtina, koks didelis narkomanijos mastas mūsų šalyje ir kaip greitai jis plečiasi", – sako kunigas Kęstutis Dvareckas (28 m.). Tokios žinios jį nepaprastai nuliūdina. K. Dvareckas puikiai žino, ką reiškia priklausomybė ir kova su savimi – pats keletą metų yra vartojęs kvaišalus. Dabar jis darbuojasi Vilniuje, Bernardinų centre – pagal Europos Sąjungos lėšomis vykdomą asmenų, priklausomų nuo psichotropinių medžiagų, socialinės integracijos programą, padeda kitiems išsikapstyti iš narkomanijos ir svaigalų liūno.
„Tai yra liga visam gyvenimui ir kai supranti, kad su ja kovoji ne vienas, gerokai palengvėja", – sako K. Dvareckas.
„Priklausomybė neturi nieko bendra su socialiniu sluoksniu. Nei vienas iš mūsų nuo jos neapsaugotas. Neteisinga galvoti, kad priklausomi dažniausiai tampa asocialūs asmenys. Anaiptol – į kvaišalus dažnai įklimpsta turtingų tėvų atžalos, mokytojai, gydytojai, policijos pareigūnai, kunigai ir verslo aplinkos žmonės", – atskleidžia K. Dvareckas.
Daugelis ieškodami pagalbos yra kreipęsi ir į kunigą K. Dvarecką. Vartojančių narkotikus vaikų tėvai, susiradę kunigo kontaktus, dažnai skambina klausti patarimo, kaip jiems elgtis ir gyventi toliau. „Jie žino, kad galėsiu jiems patarti iš savo patirties. O kadangi jau daugiau kaip 4 metus nevartoju narkotikų – jie viliasi, kad viltį išsikapstyti turi ir jų artimieji", – pasakoja K. Dvareckas.
Amfetaminas – figūrai gražinti
Dažniausiai į svaigalų priklausomybę žmonės klimsta pamažu ir visai nejučia. Štai psichologų ir psichoterapeutų išrašomi stiprūs raminamieji ar migdomieji vaistai, kaip vėliau prisipažįsta daugelis kvaišalus pradėjusių vartoti moterų, – pirmas žingsnis į priklausomybę. „Pats ne kartą bandžiau kalbėti su gydytojais ir klausti jų, kodėl jie išrašo tokius stiprius vaistus, užuot prakalbinę žmogų ir išklausę jo bėdas. O jų atsakymas labai paprastas – su kiekvienu kalbėti ir valandų valandas narstyti jo problemas tiesiog nėra laiko", – nelinksmai šypteli kunigas. Kone įprasta bėdų ir sunkumų kamuojamą žmogų kuo greičiau nustumti nuo savęs ir neapsikrauti svetimais rūpečiais.
„Metadono programa, uždrausta daugelyje Europos valstybių, Lietuvoje aktyviai vykdoma toliau. Priklausomi žmonės kas rytą traukia į artimiausią punktą, gauna metadono dozę. Taip valstybė bando spręsti narkomanijos problemas? Juk šitaip narkomanas įstumiamas į dar gilesnę duobę, o po metadono vartojimo nustoti vartoti kvaišalus beveik neįmanoma", – tikino K. Dvareckas.
Kad pamatytum kvaišalus vartojantį jaunimą, nė nereikia lįsti į tamsias tarpuvartes ar ieškoti landynėmis paverstų butų. Vaikštant po miesto centre esančius parkus, galima ne tik užuosti „žolės" dūmą, bet ir pamatyti per daug nesislapstančius paauglius, uostančius kokainą... Gąsdinanti statistika skelbia, kad narkomanų amžius vis labiau jaunėja. Į narkotikus įninka vos 14–15 metų vaikai. „Pastaruoju metu Kaune tarp mergaičių žaibiškai populiarėja amfetaminas. Jo vartojimas padeda padailinti figūrą ir atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Tačiau atsikračius svorio įgyjama priklausomybė", – teigia K. Dvareckas.
Sunkiausia – pripažinti sau
Narkotikai ir nusikalstamumas – vieno medžio šakos. Pradėjusieji vartoti narkotikus anksčiau ar vėliau pasuka nusikalstamu keliu – merginos traukia į stotį ieškoti klientų, vyrukai – vagia iš parduotuvių ar atiminėja praeivių rankines...
„Yra visos sąlygos tapti priklausomam. Narkotikų nesunku nusipirkti – jų dažnai siūloma pasilinksminimo vietose, naktiniuose klubuose. Pareigūnai į tai dažniausiai žiūri pro pirštus. Sugaudo „dėl statistikos" vieną kitą narkomaną, tačiau nepersistengia ieškodami tų, kurie narkotikus platina, ir tų kurie juos įveža į šalį. Štai ir čigonų tabore – tereikia pasiteirauti prie taboro policijos automobilyje sėdinčių pareigūnų, kur šiandien geriausias „kaifas", ir kyštelėti 10 litų – sužinosite ir kur, ir už kiek..." – atskleidžia K. Dvareckas.
Nesunku sužinoti ir kvaišalų kainas – štai gramas amfetamino Vilniuje kainuoja 20 litų, LSD – 30 litų, bet žinant „taškus", galima gauti ir už 15 litų. Gramas heroino ir kokaino kainuoja apie 200 litų, patikimiems – 160 litų. Narkotikų platintojai dažnai sugalvoja įvairias „akcijas", kuriomis stengiasi prisivilioti nevartojančiuosius ir neprarasti savų klientų – pirmą dozę gali pasiūlyti nemokamai, o nusprendusius atsikratyti priklausomybės atakuoja skambučiais ir žinutėmis, siūlo užsukti į svečius.
„Išsikapanoti iš viso šito sunku, tačiau tikrai įmanoma, – tikina kunigas K. Dvareckas. – Reikia pasiekti dugną, kad galėtum nuo jo atsispirti ir pagaliau pripažinti sau, kad esi priklausomas".
Kelias į blaivumą iš tiesų ilgas ir nelengvas – ne visi sugeba pakelti detoksikaciją, kurios metu bandoma išgydyti fizinę priklausomybę. Klaikūs skausmai, vadinami „lomkėmis", ne tik suriečia kūną, bet ir aptemdo sąmonę. Ne ką lengvesnis ir integracijos į visuomenę laikotarpis – grįždamas į pilną problemų pasaulį, dažnas jaučiasi vienišas, nesuprastas ir vėl griebiasi dozės...
„Atkryčių išvengia maždaug 3 procentai nusprendusiųjų nebevartoti. Yra nemažai bandžiusiųjų ne kartą ir galiausiai pasiekusių tikslą ir nustojusių svaigintis. Tačiau tai gali pavykti tik tuomet, kai pripažįsti turintis ligą ir tvirtai nusprendi su ja kovoti, o ne eini į detoksikaciją vien tam, kad po to išvalytas organizmas reikalautų mažesnių dozių ir galėtum sutaupyti pinigų", – sakė K. Dvareckas.
Kas reikalinga kovojant su priklausomybe? Anot kunigo, reikalinga informacija ir švietimas – kur kreiptis, ką daryti. Tačiau esminis dalykas, kuris reikalingas nusprendusiajam keisti gyvenimą – tikėjimas. Ne tik Dievu, bet ir kitu žmogumi, kuriam pavyko, pagaliau – ir pačiu savimi...
Tik faktai:
Bernardinų centre su narkomanais dirbantis kunigas Kęstutis Dvareckas yra baigęs Vilniaus ir Erfurto kunigų seminarijas.
Dirbdamas vikaru Elektrėnuose, o vėliau kunigu Širvintų rajono Bagaslaviškio bažnyčioje, K. Dvareckas pats buvo ėmęs vartoti narkotikus ir ne kartą juos pirkęs už tikinčiųjų suaukotus pinigus.
2007-ųjų kovo mėnesį K. Dvareckas buvo suimtas. Per kratą jo namuose buvo rasta 0,049 gramo kokaino.
Vilniaus rajono apylinkės teismas K. Dvareckui už narkotikų laikymą skyrė 6500 litų baudą. Jis buvo gydomas narkomanų reabilitacijos centre. Dabar pats prisideda prie buvusių narkomanų gydymo ir sugrąžinimo į visuomenę.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
