Čia super - kriminaluose šitas straipsnis...Nes tikrai kriminalas - jau artinasi rinkimai ir visoks brudas griebias plaut protus jaunimui

"LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ..."

Tai, ką sudėliojo Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas savo rašinyje pas "alfistus" ("Tikrosios Lietuvos jūs nepamatysite...") yra labai skaudu. Tačiau, būtent skaudulingumas gali būti tas jausmas, kuris pajėgs sužadinti kilnios, dar neapmusijusios jaunos sielos virpesius. Jau vien tas faktas, kad lietuvių jaunimas suvažiavo iš daugelio artimų ir tolimų Pasaulio kampelių, daug ką pasako apie tą renginio dalyvių publiką. Manau, kad tokiai bet kokio "valatkinio" ar "kūrinio" surogato taip lengvai neprakiši. Pats A.Patackas yra tikras riteris, kuris savo raišką metų metais suskirsto juodu - baltu principu. Tai įspūdinga, bet ne visais atvejais visiškai tikslu. PASIAIŠKINKIME.

Autorius su didžiuliu nerimu primena apie kai kuriuos atgrasius pasikeitimus, kurie atsirado Lietuvai sulaužius geležinę sovietinės imperijos užtvarą. Geležinę - tiesiogine ir perkeltine prasme. Gausybė geležinės spygliuotos vielos tvorų pasienyje ir geležinis represinių priežiūros tarnybų "kietumas" neleido net pagalvoti, kad kas nors, kur nors LSSR galėtų surengti lietuvių išeivijos tokio plataus pobūdžio suvažiavimą. Kad organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau jo dalyvių, tai gal jie nesugebėjo paskaičiuoti santykinai ribotas kviečiamų jaunuolių galimybes. Tai juk sietina su jų turimų ar sunkiai gaunamų atostogų trukme, bei finansinėmis išlaidomis, kurios jauniems žmonėms dažnai sietinos su įsiskolinimais bankams. Visgi drįsčiau teigti, kad į Lietuvą sugužėjo nemaža lietuviškosios terpės aktyvesnio elito dalis. Tos, galima sakyti, antitautiškos naujovės, kurias pabandė trumpai suminėti A.Patackas niekaip neparodo ir nepapuošia tautinės kultūros. Kai kurias jų galima vertinti netgi kaip antikultūros reiškinius. Bet, kaip sakoma, būkime biedni, bet teisingi. Su atsivėrusia laisve Lietuva skuba paragauti ne tik nešvarumus sukaupiančias putas, bet ir tikros sriubos skonį. Kompiuterinis amžius leido rieškučiomis semti tą didžiulį visokiausios pasaulinės informacijos srautą, kuriame yra ir daug puikių dalykų. Pavyzdžiui, pagarbą darbui, kuri sovietinės okupacijos dešimtmečiais buvo gerokai iškraipyta pagal prievarta įvestus "hegemono" partijos standartus. Prisiminkime kaip tada buvo suklestėjęs merkantilizmas, prisitaikėliškumas, mankurtizmas ir kolaboravimas okupantams ir jų pastangomis sukurptiems "hegemono" ir "komsomolų" aktyvo dariniams. Net ir profsąjungos daugiausiai tarnavo sovietinei nomenklatūras, skirstydamo kelialapius jai vasaros laiku, negailėdamos talonų automobilių, skalbyklių ir kitų deficitinių prekių įsigijimui.

Suvešėjęs kosmopolitizmas su savo ideologija, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis, gali būti teigiamas tik iki tos ribos, kol nepradedamos niekinti tautų tradicijos, kultūra ir net gyvybiniai interesai. Suvokti visą žmoniją, kaip visumą - nėra blogai. Blogiu tampa tada, kai norima sudraskyti Pasaulio tautų karūną, o jos perlus - tautas suniveliuoti pagal kažkokį, dirbtinai sukurptą standartą, taip sunaikinant tautinius ypatumus ir tuos perlus išbarstant pakelėje. Lietuvybė yra puikus natūralus perlas toje karūnoje ir niekam negali būti leista jo iš ten išlupinėti.

Trečios bangos emigrantų bangai perkopus per 0,5 milijono, net ir neokomunistų klakeriai supranta, kad jos visiškai atskirti nuo Lietuvos politinių procesų tėkmės gali nepavykti. Labai tikėtina, kad renginio programą sudėliojo tie, kuriems svarbu padaryti įtaką, vedančią į jų politinį glėbi. Kas tokiems renginams skirsto lėšas ir kaip jos būna panaudojamos - reiktų aiškintis kiekvienu atveju atskirai.

Renginio globėjos prezidentės Dalios Grybauskaitės renginio dalyviams ištarti žodžiai: "„Visada mėginkite padėti Lietuvai, dirbkite jai, mylėkite savo tėvynę, nepamirškite, kad kiekvienas lietuvis yra ypatingas žmogus, šią atsakomybę jauskite kiekviename žingsnyje" - labai prasmingi.

Gaila, kad tai tik žodžiai. Kai prezidentei reikėjo tik įvykdyti užsienio lietuviams savo pažadą ir "LR Pilietybės įstatyme" neatiminėti LR pilietybės ją turintiems ir jos neatsisakiusiems, tai tokį Seimo jau priimta įstatymą prezidentė atmetė. Perlipti per prezidentės "veto" Seimui nebepavyko ir dešimtys tūkstančių LR piliečių dėl tokio sprendimo pilietybės neteko, nors antrą jie įgijo netgi leidžiamu laikotarpiu. Tad įstatymas įsigaliojo net atbuline tvarka. Tokiu būdu jos patarėjos S.Cirtautienės teiginys, kad taip buvo "saugomi tiltai" pakibo ore. Jie tapo gerokai apgriauti.

Interneto suklestėjimo laiku galvoti, kad lietuviai nesidomi ir nieko nežino apie situaciją teisėsaugoje yra neteisinga. Nuolatiniai mitingai dėl Garliavos mergaitės, vykstantys įvairiose lietuvių susibūrimo vietose, protestą prieš tokį įžūlų teisinį nihilizmą tik dar labiau paryškina. KIekvienas LR pielietis, kur jis Žemėje begyventų turės politinę galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose, kurie vyks šį rudenį ir išsakyti savo poziciją, ką jis mano apie Lietuvos ateitį, kokia politika ir kokiais kandidatais pasitiki. Jei užsienio lietuviai parodytų didesnį vieningumą ir daugiau jų dalyvautų rinkimuose, neokomunistinė "trojka" LSDP - DP - TT su savo satelitais valdžios negautų. Gautų tos centro - dešinės jėgos, kurios elgėsi pastaraisiais metais kur kas padoriau. Labai tikėtina, kad pastarųjų jėgų tarpe galime pamatyti ir nemažą skaičių "Drąsos partijos" atstovų. Partijos reitingai nuolat kyla ir jai atsiveria geros galimybės vykdyti savo svarbiausią programinę nuostatą - kovoti už TIESĄ IR TEISINGUMĄ šalyje. Bendromis, sutelktomis pastangomis galima būtų sėkmingai pasidarbuoti ir šioje, ganėtinai atsilikusioje nuo demokratinių procesų srityje.

ES komijos narys prisiekia, kad dirbs tik Europos Sąjungai, o ne savo gimtąjai šaliai. Tai arba Prezidentė dabar prikuria, kad gražiau būtų, arba tada pažeidė komisarės priesaiką. Bet, kadangi ką tik eurokomisarės renta baigėsi, tai, matyt, neatsitiktinai tik dabar ir atsirado pareiškimai tipo "ir tada dirbau Lietuvai". Nes jau finansavimo ES nenuims