Tik šešiolika tūkstančių iš nežinia kiek šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, išsimėčiusių po visą pasaulį, nusprendė balsuoti už naująjį Parlamentą, nors vienmandatėse apygardose jų laukė itin menkas pasirinkimas.
Pirmajame rinkimų ture užsienyje viešintys ar ten nuolat gyvenantys Lietuvos piliečiai dar turėjo pasirinkimą balsuoti už kurią nors Parlamento kautynėse dalyvaujančią politinę partiją, tarti žodį referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės ateities, rašo „Respublika“.
Antrajame rinkimų rate, vykusiame užvakar, „užsieniečiams“ liko tik dviejų vienmandatininkų kandidatų – Irenos Degutienės ir Vytauto Bogušio – pavardės.
Sutriuškino Izraelyje
Ar žinote, kad konservatorė I. Degutienė Naujamiesčio rinkimų apygardoje, į kurią suplaukė visų išeivių balsai, iš tiesų pralaimėjo liberalcentristui V. Bogušiui?
Izraelyje ponia Irena ponui Vytautui turėjo nusileisti rezultatu 17:25, Azerbaidžane – 4:10, o Armėnijoje – 4:5. Taip nusprendė šiose šalyse Seimą ir jo naujuosius vienmandatininkus rinkę Lietuvos piliečiai.
Tačiau I.Degutienė prieš V. Bogušį atsigriebė Japonijoje, kur laimėjo 20:5, o dar labiau konkurentą sutriuškino Belgijos Karalystėje – net 296: 72.
„Kai sužinojau apie savo pralaimėjimą Izraelyje, iškart susiradau Emanuelį Zingerį ir pasidomėjau, kodėl jis taip prastai dirba su rinkėjais šioje šalyje, kur Tėvynės sąjungos kandidatė pralaimėjo“, – vakar „Respublikai“ juokavo I. Degutienė.
Parlamentarė teigė suprantanti, kodėl lietuviai, gyvenantys užsienyje, taip vangiai balsuoja, ypač dėl vienmandatininkų kandidatų ateities. I. Degutienės nuomone, ar Urugvajuje ir Melburne gyvenančiam tautiečiui yra svarbu, kas atstovaus Naujamiesčio apygardos rinkėjų interesams Seime?
Geriau nei 2004 m.
Peržvelgiant Lietuvos piliečių aktyvumą Seimo rinkimuose mūsų šalies ambasadose, tampa aišku, kad naujojo Parlamento formavimas išeiviams visiškai nerūpi.
Kiek aktyvesni užsienio lietuviai buvo tik per pirmąjį Seimo rinkimų turą, kai teko balsuoti ir referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Bet net ir tuomet lietuviai tragiškai nėjo balsuoti tose šalyse, kur mūsų tautiečių kolonijos, regis, yra didžiausios. Lietuvos ambasadoje Airijoje užsiregistravo vos 1511 rinkėjų, iš jų savo pilietinę pareigą atliko 1167 žmonės. Antrajame rinkimų ture jų balsavo dar mažiau – tik 598.
Itin aktyvi Seimo rinkimų agitacinė kampanija vyko Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos ambasada čia atidarė net kelis balsavimo punktus.
Tačiau per pirmąjį rinkimų turą čia atėjo balsuoti 1846, o per antrąjį – tik 798 rinkėjai.
„Manau, kad tai yra labai geras rezultatas, nes per Seimo rinkimus prieš ketverius metus čia balsavo beveik keturis kartus mažiau rinkėjų, – vakar džiaugėsi Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas. – Nors žinant, kad Britanijoje yra apie 90 tūkst. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių ir tie keli tūkstančiai tėra lašas jūroje, vis tiek smagu, kad šiemet balsuotojų būta daugiau“.
Daugiau nei dvigubai mažesnį rinkėjų aktyvumą antrajame rinkimų ture V. Ušackas paaiškino tuo, kad tuomet piliečiams siūlomas itin menkas pasirinkimas – vos dviejų vienmandatininkų pavardės.
„Štai ką tik vienos draugės, kilusios iš Skuodo, klausiau, kodėl ji neatėjo balsuoti antrajame ture. Moteris man atsakė, kad jai neįdomu, kurį parlamentarą išsirinks vilniečiai, nes jų balsai dominuoja Naujamiesčio vienmanadatėje rinkimų apygardoje“, – Jungtinės Karalystės lietuvių abejingumą pirmajam rinkimų ratui paaiškino ambasadorius V. Ušackas.
Atsiras per „Euroviziją“
Išeivijos lietuvių pasyvumą renkant Seimą konstatavo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Jo teigimu, VRK pateikiami duomenys ne apie visus užsienyje esančius Lietuvos piliečius, o tik apie tuos, kurie patys užsiregistravo balsuoti.
„Iš turimos informacijos matome tik aktyviuosius rinkėjus, o kur visi kiti, niekas nežino, – sakė Z. Vaigauskas. – Dešimtys ir daugiau tūkstančių mūsų balsuotojų dingsta tolyn nuo politikos, bet galbūt jų balsai išlįs kur nors per „Eurovizijos“ rinkimus“.
Pasak Z. Vaigausko, šiemet prie rinkėjų užsienyje aktyvumo rezultato gerokai prisidėjo ir tuo metu svetur lankęsi Lietuvos piliečiai.
Pavyzdžiui, per Seimo rinkimus Japonijoje lankėsi net apie 40 architektų iš Lietuvos, ir jie „ženkliai“ papildė Naujamiesčio apygardos rinkimų rezultato kraitį. Gruzijoje rinkėjais tapo ir mūsų piliečiai, šioje šalyje stebintys padėtį įvairių tarptautinio organizacijų komandose.
Tuo tarpu Belgijoje, kur dirba šimtai biurokratų, politikų ir jų padėjėjų iš Lietuvos, Seimas rinktas vangokai. Kaip ir Ispanijoje, kur antruosius namus įkūrė jau nemažai Lietuvos turtuolių, sunkiai pluša paprasti pomidorų skynėjai.
Julius Girdvainis
