Valdžiai reikia daugiau sraigtasparnių. Tie, kurie teigia priešingai, nieko nesupranta. Tai neabejotinai gali būti slapta nacionalinės energetikos išlaisvinimo nuo rusų programos dalis.
Aušta ir aušta
Kai buvo iškilmingai gesinamas Ignalinos atominės elektrinės antrasis reaktorius ir elektros sąskaitos gyventojams išaugo pusantro karto, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne mažiau iškilmingai pareiškė, kad aušta energetinės nepriklausomybės aušra. Aušta ji turbūt dar ir šiandien, tik nelabai šildo.
O šildytis netrukus vėl reikės. Kur kas greičiau nei „Hitachi“ ir Arvydas Sekmokas galbūt pradės ką nors statyti arba, kaip vis dar prognozuoja energetikos ministerijos strategai savo skaidrėse, „Gazprom“ išsigąs visokių trečiųjų paketų ir milžiniško dydžio plaukiojančios dujų talpyklos Kiaulės Nugaroje. Kadangi penkis kartus didesnį už Lietuvos poreikius dujų kiekį pumpuoti galintis laivas bus labai didelis, tikėtina, kad jo paskirtis ir gąsdina.
Sako, kai tik „Gazprom“ išsigąs – atpigs ir dujos, ir šildymas. Tada visi gyvens linksmai ir pasiturimai, o pasakomis ims tikėti ne tik prezidentė bei energetikos ministras.
Sraigtasparnių paskirtis
Energetinio skurdo sąvoką, apie kurią šnekama ir garsiuose, Lietuvos valdančiųjų sluoksniuose dabar madinguose Europos Sąjungos energetikos dokumentuose, prieš rinkimus išsitraukė opozicija, tačiau pats reiškinys šalyje seniai yra norma. Deja, ne šį reiškinį apibūdinantys skaičiai tapo atskaitos tašku strategijoms, kurios buvo kurpiamos pritempiant jas prie abejotino skaidrumo ir prasmės projektų.
Naujas pasakos skyrius pasakoja, kad „Gazprom“ galbūt išsigąs Europos Komisijos pradėto tyrimo dėl piktnaudžiavimo monopoline padėtimi. Pasakotojai tie patys, o terminai šįkart miglotesni. Tai nebe „šis ruduo“ ir „kitas pavasaris“. Šildymo sezonas ateis greičiau, rusai dar nebus pasibaidę ir kita Vyriausybė, tikėtina, vėl turės rodyti pirštu į buvusiąją.
Čia ir gali prireikti sraigtasparnių, kurie perkami iš per nekompetenciją ar piktybišką sabotažą sužlugdytos daugiabučių renovacijos pinigų. Iš jų galima patogiai ir saugiai barstyti atsišaukimus virš piktų mitinguotojų arba bukletus apie genialų, bet nedėkingų energetikos ubagų neįvertintą renovacijos modelį. Juk visus kvailiais ir runkeliais laikantys strategai aiškina, kad siekiui sėkmingai įgyvendinti renovaciją pritrūko intensyvaus ir beatodairiško smegenų plovimo, dabar madingai vadinamo viešinimo kampanija.
Galima mėtyti ir balionus su užrašu: „Nebūk gaidys – skolinkis ir renovuok“. Arba renovacijos reklama papuoštus nuolaidų kuponus degtinei, nuo kurios juk irgi trumpam pasidaro šiek tiek šilčiau. Ir, žinoma, ilistruotas, ant gero popieriaus spausdintas pasakas apie „Lietuvą 2030 metais“ bei „Kaip Kubilius „Gazprom“ gąsdino“. Ir tegul prezidentės dekretu įpareigota energetinės nepriklausomybės saulelė toliau atkopdama budina svietą...
