Vytautas RUŠKYS
Naujosios Akmenės gyventojas Viktoras Ališauskas, sukniubęs namuose, nesulaukė greitosios medicinos pagalbos. Nuo ligonio namų maždaug už kilometro esančios įstaigos ekipažas jau prie mirusio žmogaus prisistatė po 40 minučių.
Vietoj gydytojo – garso įrašas
Septyniasdešimtmečiam V. Ališauskui staiga iš burnos plūstelėjo kraujas. Išsigandusi bendraamžė žmona skubiai paskambino marčiai, kad telefonu iškviestų greitąją medicinos pagalbą, o pati bandė pagelbėti ligoniui.
Žinodamos, kad nuo Akmenės rajono greitosios pagalbos centro iki Algirdo gatvėje esančių namų vos kelių minučių kelias, moterys tikėjosi, jog tuoj tuoj atskubės medikai.
Tačiau jų vis nebuvo. Iš kito miesto galo atskubėjo ir marti.
Moterys vėl skambino pagalbos telefonu. Išgirdo: laukit, tuoj tuoj bus greitoji.
Tačiau po kelių minučių joms paskambino ir liepė įsijungti telefono garsiakalbį, klausyti teikiamų nurodymų ir juos vykdyti.
„Tai buvo baisu, kai matai bejėgį kruviną savo žmogų ir turi suvokti nurodymus, kaip tokiam daryti dirbtinį kvėpavimą“, – sakė pagalbos laukusio vyro žmona Eugenija Ališauskienė.
Vėliau ji sužinojo, kad tai buvo tik garso įrašas su nurodymais, kaip teikti pagalbą.
Moteris prašė atsiųsti kokį gydytoją. Tačiau telefonu atsakyta: „Neturime teisės“.
Kai maždaug po 40 minučių atvažiavo greitoji, moterys matė, kad jų artimas žmogus jau buvo miręs.
Medikė dar prijungė prietaisą širdies veiklai užfiksuoti, tačiau ekrane pasirodė ilgas brūkšnys.
Greitosios buvo išvykusios
Rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktorės Ramutės Embavičienės teigimu, gruodžio antrosios vidurdienį Naujosios Akmenės mieste nebuvo nė vieno iš dviejų dirbusių medikų ekipažų.
Vienas apie 10 valandą 30 minučių buvo išvežęs ligonį į Šiaulių ligoninę, o ten pat dar su kitu ligoniu po valandos buvo išvažiavusi ir antroji greitukė.
Pranešimas apie laukiamą pagalbą Algirdo gatvėje gautas 12 valandą 42 minutės. Dokumentuose užfiksuota, kad medikai nurodytu adresu atvyko 13 valandą 19 minučių.
„Kai iš dispečerinės gautas signalas apie iškvietimą, vienas mūsų greitosios ekipažas važiavo su ligoniu iš Šiaulių į Naująją Akmenę“, – sakė R. Embavičienė.
Buvo belikę mažiau negu pusė kelio. Pirmiausia greitoji nuvažiavo į ligoninę ir Priėmimo skyriuje perdavė iš Šiaulių parvežtą žmogų.
Kaltinimai rajono valdžiai
„Vyras buvo apie pusvalandį gyvas, tad tereikėjo per kelias minutes atvažiuoti medikams, o jie žino, ką daryti, – sakė našlė. – Gal būtų konstatavę, kad nebegali padėti, bet būčiau mačiusi, kad viskas padaryta, – ir šiandien man atrodytų kitaip.“
Todėl moteris nusprendė viešai kalbėti apie savo šeimos nelaimę.
„Tai – genocidas, – mano moteris ir paaiškina. – Akmenės rajono valdžia giriasi, kaip už valdiškus pinigus perka baldus naujam ligoninės vadovui, buvusiojo atleidimui iš darbo suploja apie 100 tūkstančių litų, o paprastų žmonių sveikatos neapgina.“
Moters manymu, greita medicinos pagalba akmeniškiams nebeužtikrinama todėl, kad prieš keletą metų Naujosios Akmenės ligoninėje uždarė kelis skyrius, todėl ligoniai nuolat vežiojami į Šiaulius. Tokių kelionių, Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, dažną parą būną ir po 7–8. Tada ir nebelieka nė vienos budinčios greitukės.
Ir siūlo išeitį: nupirkti dar vieną automobilį. Ne pavežiojimams, o mirtiniems atvejams.
„Nesuprantu, kodėl rajono valdžia visomis jėgomis neapgynė ligoninės, – stebisi E. Ališauskienė. – Tereikėjo veikti. Jei merai, vicemerai nedrįso protestuoti, tai galėjo tik kreiptis į paprastus rajono žmones, ir jie būtų autobusais važiavę prie Seimo protestuoti.“
Planuoja bado akciją
Kad žmonių protestai būna išgirsti, E. Ališauskienė jau ne kartą įsitikino.
Anksčiau gyvenusi Mažeikiuose ir sužinojusi apie valdžios ketinimus mieste nebegydyti tuberkulioze sergančių žmonių, organizavo piketus, ištvėrė badavimo akciją prie Vyriausybės rūmų. Ir taip ligoninė Mažeikiuose buvo išsaugota.
„Esu net teista – už tai, kam minią žmonių nuvedžiau Gedimino prospektu nuo Seimo prie Vyriausybės rūmų, o ten – kelios eilės policijos ir specialiųjų dalinių pareigūnų, – sakė E. Ališauskienė. – Dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo parašą padėjusį Sigitą Kaktį pakilome nuversti, ir nuvertėme“.
Pasak Eugenijos Ališauskienės, sutuoktinio netektis paakino kovoti už nuo tokio pat likimo neapsaugotus kitus žmones.
„Juk valdžia nemato, kad jos sveikatos įstaigų reformos tokiuose rajonuose kaip Akmenės tapo genocidu, – sakė moteris. – Dabar svarstau galimybę skelbti bado akciją prie Seimo. Tam jau yra bendraminčių ir Plungėje, Mažeikiuose, Kaune.“
