tu pavartojei žodį "negras", jav būtum apšauktas rasizmu.

Visiskai sutinku su Mathilde komentaru.Nepagrystas optimizmas yra kvailyste.Neneigiu,kad yra ir gero,ir blogo, bet matyti realybe, kurioje gyvenu, man yra svarbiau,negu gerai jaustis visais gyvenimo atvejais.Strucio politika nepasiteisino mano gyvenime.Tik budama laisvose Vakaru Europos valstybese jauciuosi zmogum ir isitikinu,kad normalu,paprasta gyvenima as neissigalvojau,kad yra zmoniu,kurie taip gyvena,:nusisypso susitike akimis, pasisveikina antra karta prasilenkdami,atsipraso,kai juos netycia uzkliudai,intuityviai saugiai jautiesi,kazkas tavo viduj pasako,kad viskas yra gerai,gali ant zolytes atsisesti pailseti,uzkasti,ir visa tai ne uz pinigus,tai zmoniskumas.Neminesiu,kaip yra Lietuvoj,visi matom kasdien ir visur.Seniai buciau isvaziavus,bet vyras Lietuvos patriotas,tai ir pasirinkau namu oaze,kur jauku ir gera.

lietuva tevyne musu
tu didvyriu zeme
is praeities tavo sunus
te stiprybe semia... ir t.t.

prisiminkim kaip buvo gera lietuvoj, kai buvo salia draugai, gimines ir kaimynai. atrodo, taip neseniai. o vis del to kaip ilgu...

Geras tekstas. Ne statistinis vertinimas - 66% (pasak daugumos LT gyvenančių) ar 100% (anot vienpusiškosios frankofoniškos matildos, matyt taip mėginančios pateisinti savo faktinę ar svajojamą emigraciją?) "blogio" gyvenimo aplinkoje - lemia, ar tu gali ir nori gyventi ten, kur gimei ir užaugai. Lemia tai, ar turi kas tau svarbu, kas tave sieja, kur tu gerai jautiesi.

Aciu, daugiau tokiu straipsniu

Autorių sveikinu ir pritariu Jo mintims. Daugiausia save menkina nežinantys ir nepažystantys savos kultūros. Autorius kiek žinau kilęs iš Ukrainos, tačiau rašantis puikius romanuslietuviškai.Žinau kitą ukrainietį kuris, kuria puikius filmus lietuvių folkloro temomis, o taip pat yra sukūręs filmą Krėvės orientalistinių kūrinių motyvais.
Mathilde neteisi, kad Lietuvoje nėra nemokamų muziejų, net Vilniuje yra nemokami memorialiniai muziejai V.Krėvės, V.Mykolaičio-Putino (abuTauro g.10) ir kt.Krėvėsmuziejuje galima žiūrėti nemokamai net filmus: "Krėvės pėdsakai Kaspijos pakrantėje", "Airan: dievų keliai" ir kt.

Pyksti ant autoriaus, bet ir pati suprimityvini palyginima, pasiremdama savo subjektyvia patirtim. Prie ko cia naktiniai knygynai ir raudonas vynas Cibo saloj? Cia tas pats, kaip as pradeciau kalbet apie alu ant Gedimino pilies, kaip pavyzdi, del ko Vilnius gerenis nei koks New York'as. Juk New York'e nera Gedimino pilies, o ir alaus taip pat negalima viesai gerti. Reiskias Vilnius daug geresnis, nes cia yra Gedimino pilis, o ten ir alaus galima atsigert nebijant baudu, nes policininkai retai kada uzlipa.

As pats keturis metus gyvenes uzsieny (JAV) ir puikiai suprantu autoriaus minti. Negatyvumo Lietuvoj labai daug. Zmones nori visko, ir iskart, ir dar butinai daugiau nei draugams ir kaimynams. Uzsieny taip pat labai daug sunkiai dirbanciu ir skurdziai gyvenanciu. Prancuzijoj turbut maziau tokiu, nes visgi Prancuzija viena labiausiai socialistiniu saliu, tai gal palyginimas su JAV ir nera visiskai teisingas, bet mintis panasi. Taip, aisku, yra daug vietu ir darbu, is kuriu labai sunku pragyventi, ypatingai provincijoje. Bet yra ir perdaug ambicingu, nieko nemokanciu, bet labai savimi patenkintu asmenybiu, mokanciu tik purvais drabstytis. Apskritai, kartais man atrodo, kad mes nusipelnem tokios valdzios kokia turim. Nes zmones renka panasius i save - piktus, megstancius paaiskint, pastoviai niurzgancius bet nieko nesiulancius ir neveikiancius. Taip kad autorius labai teisingai pastebi, kurioj vietoj Lietuvai reikia keistis.

Lietuva pasikeis tik tada, kai mes ismoksim pastebet ir ivertint nuosirdziai dirbanti ir kazko pasiekusi zmogu, o ne apipilt ji pamazgomis is didelio pavydo.

Prisipažinsiu, man irgi pakako šešių metų Londone, kad iš naujo atrasčiau Lietuvą. Straipsnis gana tiksliai atspindi tai, ką korporacijos gali padaryti su šalimi - nebelabai tinkama gyventi vieta:)

Įsivaizduoju (tikiuosi neklystu), kad Mathilda priskirtina prie inteligentų.
O "Inteligentija - tai indas, kuriame talpinama ir brandinama visos tautos kultūra".
Tai kokią kultūrą gali talpinti ir brandinti ši pagiežinga ponia? O juk tokių Lietuvoje dauguma. Gal net sunku būtu rasti INTELIGENTĄ, tikrą.
Streikuoja mokytojai-inteligentai, darykit reformas , tik nelieskit mano piniginės. Streikuoja medikai - tas pats. Streikuoja mentai - vėl tas pats.
Visi supranta kad krizė, komunistėliai žinojo, kad ji artėja, bet ramino "inteligentus" ir dalinosi premijas paskutinėm valdymo dienom.
Ir iš kur atsiras tautos vedliai, kai nuo žydkrikščionybės įsigalėjimo Jogaila arba parklupdė tautos elitą, arba išnaikino. Caro okupacijos laikais vėl visokios represijos. 20 laisvės metų lig ir pradėjo formuotis, augti elitas, ir vėl bolševikų okupacija. Ir vėl elitas - AMB, kirkilai, pociai, bumblauskai, nikžentaičiai ir pan.
Jei kartosi sau kasdien po 100 kartų per dieną kad esi menkysta, tai netrukus juo ir tapsi. Straipsnio autorius visiškai teisus. Dejuok dėl trukumų kiek tik nori, bet jie neišnyks. Buk optimistas, tai ir tuos trūkumus įveiksi lengviau, nes pats sau netrukdysi dirbti.
Mes tikrai turime kuo, jei ne didžiuotis, tai bent džiaugtis. Ir susiraukusi Mathilda susiraukšlės ir susens greičiau nei optimistė ir blaiviai vertinanti padėtį. Ir meluot, Mathilda, visai negražu. Mūsų sūrių maskoliai neįsileidžia ne dėl jų kokybės. Jų dabar yra "Настроение бодрое. Идём ко дну". Štai į juos ir pasižiūrėkim, kaip autorius pataria.

po tokio straipsnio galima suprasti - ir prancūzai ir lietuviai turi problemu , tik vieni į jas žiūri kaip į išbandymą ir vistiek leidžia sau būti laimingais , tuo tarpu antrieji moka verkti kaip čia viskas blogai.
Ir tai galima suprasti vien komentarus paskaičius. Iškarto atsirado žmonių, kurie nusprendė viešai pareikšti savo nuomone: "viskas neapsakomai blogai"...