Didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių jau yra sudarę teisines galimybes visiems asmenims įregistruoti bendrą gyvenimą kartu. Apie partnerystės įstatymą ir su juo susijusius klausimus kalbamės su teisininku, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos tarybos nariu Artūru Rudomanskiu.
Kai kalbama apie partnerystės įstatymą, dažniausiai minimi LGBT bendruomenės nariai, tačiau šis įstatymas reikalingas ne tik jiems, papasakok plačiau, kam reikalingas ir naudingas partnerystės įstatymas?
Neabejotinai yra klaidinga manyti, kad partnerystė svarbi tik LGBT* žmonėms. „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje nesusituokę gyvena 45,3 procento 18 –34 metų moterų ir 36,2 procento to paties amžiaus vyrų. Tokiu atveju partnerystė būtų reali priemonė apsaugoti šių asmenų turtines teises, kitus interesus ir vaikų teises, jeigu asmenys jų turi. Jei laikoma, kad santuoka yra aukščiausia santykių įtvirtinimo forma, tai partnerystė galėtų būti tiltas, sujungiantis tam subrendusias šeimas. Taip apsaugotume ir santuokos institutą, nes šiandien kas antra Lietuvos šeima skiriasi.
Kiek ES šalių priėmusios partnerystės įstatymą? Ir kaip Lietuva atrodo Europos kontekste?
Iš 28 Europos Sąjungos šalių dauguma šalių yra vienaip ar kitaip teisės aktais įtvirtinę galimybę visiems be išimties asmenims įtvirtinti bendrą gyvenimą kartu. Mažiau nei trečdalyje šalių tokios galimybės nėra, t.y. Bulgarijoje, Kipre, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje.
Asmenų partnerystės įtvirtinimo ribojimai, šiandieniniame Rusijos plėtojamo konflikto kontekste, išryškina ir tam tikrą giluminę partnerystės reikšmę kylančią iš principų, kodėl ji atsirado. Remiantis ja Europos kontekste labiau išryškėja du regionai: į socialinę gerovę orientuotos valstybės ir anglosaksiška liberali erdvė bei tradicionalistinis-konservatyvusis junginys ir posovietinė erdvė su stipriai išreikštu populizmu. Lietuva patenka į posovietinę erdvę su stipriai išreikštu populizmu, kurioje yra itin stipri Rusijos įtaka, todėl sėkmingai eskaluojant panašumus su Rusija ir skirtumus su Vakarų Europa kyla reali grėsmė mūsų nacionaliniam šalies saugumui.
Lietuvoje dažniausiai parlamentarai vos išgirdę žodį „partnerystė“ išsigąsta ir prisikuria fantazijų, tačiau atsiranda drąsių ir blaivaus proto Seimo narių, kurie pasiryžę suteikti pasirinkimo laisvę dėl šeimos statuso daugybei Lietuvos piliečių. Ar galima sakyti, kad šie iniciatoriai yra geresnės ateities politikai?
Svarbu suprasti, kad partnerystė iš nieko neatima teisių, ji tik sukuria daugiau galimybių visiems žmonėms rinktis, kokiu būdu tam tikru laikotarpiu įtvirtinti gyvenimo kartu santykius. Partnerystė padeda labiau apsaugoti kiekvieno asmens teises. Todėl, žvelgiant iš individualaus žmogaus pozicijų, visada yra geriau, kai pats žmogus gali priimti motyvuotus sprendimus, o ne tuomet, kai už jį sprendimus priima tam tikra asmenų grupė. Todėl valstybės, kuriose žmonės turi daugiau galimybių rinktis, yra demokratiškesnės, o to siekiantys politikai parodo, kad gerbia kiekvieną rinkėją.
Kaip manai Seimas balsuos dėl šio projekto? Kokie didžiausi gali būti trukdžiai?
Aš visada tikiuosi, kad Seimo nariai balsuos „už“, kad žmonės turėtų daugiau galimybių mūsų šalyje. Kiekvienas balsavimas parodo, kokią pažangą mes darome. Malonu pastebėti, kad visuomenės parama partnerystei auga, o tai yra visų ją remiančių ir jos reikšmę aiškinančių politikų, visuomenininkų, individualių žmonių pastangų rezultatas. Neabejoju, kad vieną dieną partnerystė bus įprastas dalykas Lietuvoje, tik nenorėčiau, kad būtume patys paskutiniai. Tačiau praktiškai labai tikėtina, kad partnerystės įstatymo pateikimo metu balsavimo suminiai rezultatai bus neigiami santykiu 1:5. Didžiąją dalį balsavusiųjų „už“ pateikimą sudarys socialdemokratų ir liberalų frakcijų nariai, o „prieš“ bus Tėvynės sąjungos-LKD, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Lenkų rinkimų akcijos bei mišrios grupės frakcijų parlamentarai.
Kaip turėtume vertinti politikus, kurie balsuos „prieš“ partnerystės įstatymą? Ar tai kartu nėra tiesioginis pasisakymas prieš žmogaus teises?
Partnerystė, kaip jau minėjau, nieko neatima, ji tik sukuria galimybes žmonėms patogiau tvarkyti savo bendrą gyvenimą, kuris jau egzistuoja daugiau nei trečdalyje Lietuvos šeimų. Todėl, žvelgiant apibendrintai, tie, kurie balsuoja „prieš“, varžo žmonių teises savarankiškai tvarkyti savo asmeninį gyvenimą. Belieka tikėtis, kad kiekvienas nepritariantis kada nors išsikels klausimą „kodėl?“ ir „ar mes, kaip tauta, esame dėl to ribojimo geresni ir labiau laimingi?“
