Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko pasakoja su partneriu gyvenantis daugiau nei du dešimtmečius. Jiedu sako būtų vieni pirmųjų, kurie įteisintų partnerystę, jei tik Lietuvos valdžia atvertų tam galimybę. Problemos dėl partnerystės instituto nebuvimo esą – daugiau negu akivaizdžios.
„Mano partneris atsidūrė ligoninėj, ir aš nieko nežinojau apie jo būklę, nieko nežinojau, kad jam daroma tam tikri dalykai, operacija, ir man nieko nebuvo pranešta. Ir aš tada pasijutau labai bejėgis, kad žmogų, už kurį aš atsakingas ilgą gyvenimą kartu, aš šitai valstybei visiškai neegzistuoju kaip šito žmogaus partneris“, - skundžiasi Lietuvos gėjų lygos vadovas.
Vladimiras Simonko vardija ir daugiau problemų. Nors poros kartu išgyvena ne vieną dešimtmetį, vieno jų mirties atveju drauge sukauptas turtas dažniausiai atitenka mirusiojo artimiesiems. Neaišku, ką pažymėti valstybės institucijų anketose, kurios siūlo tik du pasirinkimus – asmuo nesusituokęs ar susituokęs. Pasak Vladimiro Simonko, dėl partnerystės neįteisinimo finansiškai kenčia ir valstybės. Mat žmonės šia galimybe pasinaudoja užsienyje ir ten lieka gyventi, tampa kitos šalies mokesčių mokėtojais. Gėjų lygos vadovo teigimu, užsienyje partnerystę jau įteisino bent kelios dešimtys jo pažįstamų porų, o kiek norinčiųjų Lietuvoje būtų iš viso, esą – spėlioti neverta, tačiau tikrai daug.
Lietuvos Civilinis kodeksas partnerystę numato, tačiau trūksta ją įteisinančių pataisų. Šią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad partnerystė neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau už tai balsavo tik 4 iš 7 komiteto narių, o balsavusieji „prieš“ laikosi kategoriškos nuomonės – partnerystė galima tik tarp vyro ir moters.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
