Baltijos šalių ir JAV partnerystės chartija įkvepia padėti besirenkantiems demokratinių pokyčių bei euroatlantinės integracijos kelią, pareiškė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai.
Prezidentų Valdo Adamkaus, Valdžio Zatlero ir Toomo Hendriko Ilveso bendrame pareiškime, kuris trečiadienį paskelbtas Baltijos ir JAV partnerystės chartijos pasirašymo dešimtmečio proga, pažymima, jog Chartijos įskiepyta atsakomybė skatina padėti Ukrainai, Gruzijai, Moldovai tapti pagrindinių Vakarų demokratinės bendrijos institucijų narėmis.
Prezidentų teigimu, ši Chartija išryškino strateginę realaus, gilaus ir ilgalaikio Amerikos dalyvavimo Europos reikaluose būtinybę, paversdama Baltijos šalis nepakeičiamo transatlantinio, Europos saugumą ir stabilumą užtikrinančio, ryšio dalimi.
Baltijos šalių vadovų pranešime taip pat primena savo viltį, jog JAV patikimus draugus Europoje įtrauks į vizų atsisakymo programą. Anot prezidentų, tai padėtų toliau plėtoti modernios partnerystės dvasią bei įgyvendinti transatlantinės sąjungos viziją.
Baltijos valstybėms 2004 metais įstojus į NATO, o netrukus į Europos Sąjungą, pagrindiniai JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartijos tikslai buvo įgyvendinti.
"Tačiau Chartijos dvasia ir toliau gyva mūsų keturių valstybių nekintančiuose įsipareigojimuose bendroms laisvės, demokratijos, žmogaus teisių bei laisvos rinkos vertybėms. Ji atsispindi mūsų nuolatiniame indėlyje į NATO ir JAV vadovaujamų koalicijų operacijas bei atkūrimo darbus Afganistane, Irake ir Balkanuose",- skelbia Baltijos prezidentai.
Baltijos valstybių ir JAV partnerystės chartiją1998 metų sausio 16 dieną Vašingtone pasirašė tuometiniai Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV prezidentai Algirdas Brazauskas, Guntis Ulmanis, Lennartas Meris ir Billas Clintonas.
Baltijos valstybių vertinimu, dokumentas atliko reikšmingą vaidmenį joms siekiant strateginių euroatlantinės integracijos tikslų.
