Kitą savaitę galų gale turėtų būti pasirašytas vis nukėlinėtas politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos tęstinumo. Nors keli nesutarimai išspręsti, didžiausia partija būsimajame Seime – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – tebetvirtina, kad dokumente turėtų būti įvertinti Rusijos veiksmai Gruzijoje ir galima jos grėsmė Lietuvai. Visgi ji neatmeta galimybės, kad gali dalyvauti pasirašant ir dabartinį projektą.
Seimo Užsienio reikalų (UR) komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad politinių partijų susitarime dėl užsienio politikos principų, strateginių gairių ir tikslų 2008-2012 metais, kurio pasirašymas jau buvęs nukeltas tris kartus, taškas turėtų būti padėtas kitą savaitę antradienį.
Pirmą kartą jis buvo nukeltas, nes esą tekstui reikėjo „smulkaus redagavimo“, antrą kartą – nes buvo laukta naujienų iš Europos Vadovų Tarybos posėdžio, spalio 15-16 d. vykusio Briuselyje (nors, anot J. Karoso, jokių ypatingų pokyčių susitarimo tekste dėl to neatsirado).
Šiandien UR komitete iš pradžių buvo nuspręsta, kad pasirašymas turėtų vykti ketvirtadienį priešpiet, tačiau galiausiai buvo priimtas sprendimas jį nukelti į kitą savaitę – po antrojo rinkimų turo. Būtent šis argumentas – netinkamas laikas – ir buvo pagrindinis stabdys, dėl kurio prie susitarimo nenorėjo prisijungti jį kritikuojančios partijos.
Naujas laikas
TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio partijos argumentavo, kad pasirašymui ši savaitė nėra tinkama – esą tai žymiai tikslingiau daryti jau pasibaigus rinkimams. Seimo UR komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis šiandien tvirtino, kad šį susitarimą turėtų pasirašyti naujas Seimas. Portalui „Balsas.lt“ informavus jį, jog pasirašymas nukeltas kitai savaitei, A. Ažubalis teigė dar negalintis patikinti, kad TS-LKD prisijungs prie susitarimo, tačiau pridūrė, kad laiko pakeitimas yra labai teigiamas poslinkis į priekį.
Paskutinis toks partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pasirašytas 2004 metais. Tuomet laikas buvo pasirinktas tarp pirmojo ir antrojo rinkimų į parlamentą turo. Tačiau, A. Ažubalio teigimu, „visa geopolitinė situacija yra tokia sudėtinga, kad mes negalime lyginti, kaip buvo 2004 metais ir dabar“.
UR komiteto pirmininkas J. Karosas, paklaustas, kodėl buvo nuspręsta dar kartą nukelti pasirašymą iš ketvirtadienio į antradienį, sakė, kad dabar Seime yra sumažėjęs lankomumas, „o kitą savaitę bus visi „spakaini“, turėsim plenarinį posėdį, bus visi susirinkę“.
Nauji dalyviai
Taip pat šiandien buvo išspręstas ir dar vienas nesutarimas – dėl partijų, kurios turėtų dalyvauti pasirašyme. A. Ažubalis teigė, kad situacija būtų keista, jei susitarimą pasirašytų Seime jau nebebūsiančios partijos, o naujos politinės jėgos, kurios peržengė barjerą, - ne.
Tokios pačios nuomonės buvo ir liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius. Anot jo, į susitarimą turi būti įtraukta ir „Tautos prisikėlimo“ partija, kadangi jai taip pat teks dalyvauti įgyvendinant tą politiką. „Būtų visiškai logiška ir kolegiška juos įpareigoti tokiai deklaracijai“, - sakė jis portalui.
J. Karosas patvirtino, kad buvo nuspręsta prie susitarimo kviesti prisijungti visas politines jėgas. „Labai sunku diferencijuoti – kurios jau bus išėję, kurios atėję naujai... Jos visos vis tiek dalyvauja politiniame gyvenime“, - aiškino J. Karosas.
TS-LKD: nėra įvertinta Rusijos grėsmė
A. Ažubalis portalą „Balsas.lt“ tikino, kad dabar parengtas projektas yra jau geresnis nei anksčiau, tačiau konservatoriai vis tiek jam turi pastabų. Visų pirma – susitarimas turėtų būti įpareigojantis, o ne tik bendrų frazių rinkinys. „Yra daug bendro pobūdžio dokumentų, bet kiek iš jų naudos...“, - kalbėjo A. Ažubalis.
Konservatorius „Balsui.lt“ tvirtino, kad susitarime pasigendama aiškiai išreikštos pozicijos dėl Rusijos agresijos prieš Gruziją. Anot TS-LKD, reikėtų įtraukti nuostatą, jog „politinės partijos sutaria, kad po Rusijos agresijos prieš Gruziją būtina naujai ir išsamiai išanalizuoti susiklosčiusią geopolitinę situaciją regione ir Lietuvos saugumui bei užsienio politikai kylančius iššūkius. Būtina parengti bendrą strategiją šiems iššūkiams atremti“.
Be to, TS-LKD siūlė susitarimą papildyti nuostata dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu. „Šiaurės dujotiekis Baltijos jūroje kelia ne tik ekologinę grėsmę jūrai, bet tai gali būti ir pretekstas militarizuoti Baltijos jūrą ir ypač dujotiekio zoną“, - sakė komiteto pirmininko pavaduotojas. Jo teigimu, yra labai svarbu, kad būtų įtvirtintas įpareigojimas visomis politinėmis priemonėmis priešintis tokiam militarizavimui.
J. Karosas: tariamasi dėl principų, o ne detalių
J. Karosas jau kiek anksčiau tvirtino, kad konservatoriai siekia pernelyg detalizuoti susitarimą. „Mes gi siūlome susitarti dėl pačių principų. Nes dėl detalių, dėl taktikos dalykų ne visų partijų požiūriai sutampa. Deja, konservatoriai dėl principų tartis nemoka“, – BNS sakė J. Karosas.
Socialdemokratas „Balsui.lt“ aiškino, kad šis susitarimas yra tradicinis – tai „tam tikras palikimas Lietuvos užsienio politikos principų kitai, naujai daugumai“. Anot jo, pasibaigus Seimo kadencijai yra vis siekiama pasirašyti tokius partijų susitarimus ir įtvirtinti bendrus tęstinius ateinančių ketverių metų mūsų užsienio politikos principus.
Pasak J. Karoso, kol kas visos partijos palankiai žvelgia į susitarimą ir kalba, kad dalyvaus pasirašyme. Tačiau socialdemokratas nedramatizavo, jei prie susitarimo neprisijungtų kuri nors politinė jėga. „Jeigu nepasirašys, tai čia jau jų problema“, - sakė jis portalui. „Demokratinėje visuomenėje neprivalo visi kalbėti vienu balsu“.
