seniai gala tokiems politikams reikejo padaryti , kitas etapas prezidentes kaita kol dar neprivede iki karo ir globalines katastrofos

Visuomeninės, bet ideologiją prarandančios partijos, virstančios oligarchų ir jų grupinių interesų klikomis (klikà [pranc. clique — gauja], žmonių grupė, savanaudišku tikslu veikianti prieš visuomenės interesus) per ilgesnį laiką praranda rinkėjų paramą, nes juos tik mulkina arba menkai atstovauja. Egoistiškos klikos ir nomenklatūros bando užvaldyti valstybę bet kokiomis, dažnai ir nelegaliomis priemonėmis, ypač per korupciją bei įtakojimą. Sulig užvaldymu auga ir klikų vadų agresyvumas, atžarumas, susireikšminimas bei nesiskaitymas su visuomenės interesais.
__Sukčiai ir aferistai gudriai pasinaudojo Sąjūdžio šviesiais idealais egoistiniams tikslams pasiekti — suokė apie Lietuvos laisvę, nepriklausomybę, dorovę, meilę tautiečiams ir tėvynei, gerovės valstybės visiems sukūrimą, geranoriškumą, taiką ir draugystę pasauliui. O patys, iš tiesų, visaip veržėsi prie valdžios lovio, grobė, dalinosi ir prichvatizavo visuomenės turtą, tam ardė pramonę ir infrastruktūrą, draskė ir kilnojo net žemelę — milijonus lietuvių paliko vargetomis, norinčiais bėgti iš vienintelės tėvynės.
__Piliečiai sąmonėja. Apsišaukėlių laisvintojų įvaryta patriotiškumo baimė senka, būties skurdas, nepasitenkinimas melu ir neviltis palaipsniui perauga į supratimą, kad suverenui leistis taip apgaudinėjamam ir apvagiamam nevalia. Neatsiranda, deja, toks pasiaukojantis didvyris, kuris suvienytų ir pakeltų Tautą atstatyti bei apginti savo teises ir vertybes, kol dar visai plutokratų neužgožta demokratija, nors ir klikų apramtyta, bet tebegaliojanti LR Konstitucija, kuriai padorus Seimas referendumu sugrąžintų klikų pasamdytų dvasių nuplėštą nekaltybę.
__Pagalvojus, juk mūsų visuomenės gerovei tiek nedaug tereikia — geranoriško pilietiškumo, susitelkimo ir vienybės vardan tos Lietuvos, vardan dorovės, meilės artimam ir tėvynei, pagarbos, tikėjimo ir pasitikėjimo. O kaip pasitikėti valdančiaisiais, jų nomenklatūrinėmis partijomis, susireikšminusiais vadukais? Rinkimai parodys, ar mūsų Tauta subrendo gyventi padoriai, ar vis dar tikisi, kad kas nors už mus padarys namų darbus, nemokamai duos košės ir bananų, atneš gerą žinią ar sugrąžins vaikus bei pagarbą suverenui?
__Kokios dabar partijos? Skudurinės. Tik skudurai iš skirtingų konteinerių, o jų bomžai su skiriamaisiais ženkliukais. Todėl ir keičiasi šiukšliniais juokeliais, vainikais ar spyriais su postūmiais į prezidentus. Net politiniu lavonu apsimeta, kad meška nesuėstų — tikisi vietinį maidaną saugiai irštvoje pramiegoti. Tik senasis lėlininkas mintį apie Troją, naujus arklius ir Australiją vėl audžia.
__Ir sopulingoji ant kulno apsisuko. Kad tik netyčia akies kokiam jaunuoliui neišmuštų. Serga vienaragių partijos, sunkiai serga. Politikos malonumai per brangiai kainuoja. Jei nėra daugiau už ką, tik už save brangųjį melstis — kas gi tokias mišias apmokės? Už tai ir bėga žiurkės iš skęstančių laivų, kurių burių bendruomenių viltys neišpučia. Kokia čia politinė branda, jei dugnas artėja, o vanduo tai šaltas. Titanikai...