„Jeigu nebus įstatymo, ir metro nebus jokiam mieste. Pati idėja reikalauja įsigilinimo ir supratimo. Paviršutiniškai žvelgiant galima švaistytis kaltinimais ir panašiai. Labai gaila, kad prezidentė neįsigilino. Aiškus įstatymas, kur pasakoma, kad vystoma bus koncesijos būdu. Kurioj čia vietoj neskaidrumas? Aiškiai pasakyta, kad negali būti naudojamos net europinės lėšos“, - BNS sakė vienas projekto iniciatorių konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Aš labai entuziastingai žiūrėjau ir žiūriu į tą projektą, gaila, kad jis susidūrė su tokia kliūtimi“, - apgailestavo konservatorius. Pasak jo, prezidentė galbūt ir teisi, kad metro statyboms užtenka ir dabartinės įstatymų bazės, tačiau vis tiek kyla abejonių dėl tokio projekto įgyvendinimo teisinių galimybių.
Buvęs susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis sako, kad Metropoliteno įstatymo projektas buvo galimybė į Lietuvą privilioti investuotojų. „Reikia kalbėti apie tai, kad Lietuvoje begėdiškai mažai, palyginti su kitomis ES šalimis, vyksta viešos ir privačios partnerystės projektų, ypatingai kalbant apie infrastruktūrą, ir tai yra mūsų valstybės problema. Mes nesugebame pritraukti privačių kompanijų, kurios norėtų investuoti didelius pinigus į labai svarbią visiems žmonėms infrastruktūrą“, - BNS sakė įstatymą palaikantis parlamentaras E.Masiulis.
„Kalbant paie šitą įstatymą norėčiau pasakyti, kad nereikia būti tokiam naiviam, kad manytum, jog priėmus šitą įstatymą atsiras ir metro Vilniuje. Bet šitas įstatymas iš tikrųjų yra daugiau politinės valios išraiška ir galimybės sudarymas sudominti pasaulio dideles kompanijas, kurios galėtų iš savo pinigų investuoti į labai didelės finansinės vertės projektą. Čia nerizikuojama nei vienu valstybės biudžeto ir mokesčių mokėtojų litu, nes jei atsiras investuotojas, jis investicijas atsiiminėtų pardavinėdamas paslaugas“, - kalbėjo E.Masiulis.
„Tai yra galimybės sudarymas ir nieko daugiau. Jei mes net pabandyt nenorim šito, aš prognozuočiau, kad ir ateityje neturėsim didelių projektų, kuriuose dalyvautų privatus kapitalas“, - pažymėjo parlamentaras. Tuo tarpu „tvarkietis“ Andrius Mazuronis įsitikinęs, kad Seimas neturėtų įstatymais nurodinėti transporto organizavimo miestuose. „Negali Seimas aiškinti miesto savivaldybei, kokias įrenginėti susisiekimo sistemas. Jeigu nori kažkas daryt, teisingai prezidentė pasakė, įstatyminės bazės užtenka. Nuo kada Seimas aiškins, kad Vilniuje turi būti metro, Kaune - „mikriukai“, o Pagėgiuose - nežinau kas dar“, - BNS sakė parlamentaras.
„Jei nori daryti - eik ir daryk. O dabar toks įpareigojantis, vos ne per jėgą, Vilniaus savivaldybei nurodymas, kad jie darytų metro Vilniaus mieste. Čia vienas iš tų keistų įstatymų, kur džiaugiesi, kad įstatymo priėmimui neužtenka vien Seimo valios, bet dar kažkas patvirtinti turi“, - kalbėjo A.Mazuronis.
Prezidentė D.Grybauskaitė vetavo metro įstatymą ir grąžino Seimui jį iš naujo svarstyti.
Prezidentės teigimu, šis įstatymas prieštarauja galiojančiam Koncesijų įstatymui, kurio pagrindu gali būti įgyvendinami viešojo ir privataus sektoriaus projektai. Pasak šalies vadovės, priėmus naująjį metro įstatymą būtų formuojama ydinga praktika, kai atskiriems projektams būtų nustatomi neaiškūs valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant visuomenei svarbius projektus susisiekimo srityje, turi būti užtikrina tinkama valstybės interesų apsauga, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas turi būti nuoseklus, skaidrus ir naudingas šalies gyventojams, pranešime pažymi Prezidentūra.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, kuris numatė, kad konkurso būdu išrinktas strateginis investuotojas į Vilniuje planuojamą statyti metro turėtų investuoti ne mažiau kaip 20 proc. visos projekto sumos.
Vyriausybė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui pritarė šių metų vasarį. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet pareiškė, kad kol kas metro yra tik idėja, nekalbama nei apie nacionalinio statuso jam suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą.
Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 1 mlrd. litų.
