Už šį Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimą balsavo 50 Seimo narių, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.
„Šiandien slaptai sekti iki trijų dienų leidžiama kriminalinės žvalgybos subjektams patiems nusprendus, nuo trijų dienų iki trijų mėnesių tai gali sankcionuoti prokuroras, nuo trijų mėnesių tai turi daryti teismas. Mes siūlome išmesti tą dalį, kurią sankcionuoja prokuratūra. Visi slapti sekimai, kurie trunka ilgiau kaip tris dienas, turėtų būti sankcionuojami apygardos teismų“, – pristatydamas savo projektą sakė Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės pirmininkas Darius Petrošius.
Anot jo, nors skundų konkrečiai dėl piktnaudžiavimo slapta sekant piliečius komisija nėra sulaukusi, anot jo, sugriežtinimas siūlomas atsižvelgiant į kitų kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo reglamentavimą.
„Projektu yra siekiama aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti sekimo sankcionavimo procedūras bei vykdymo tvarką, sustiprinti šių procedūrų kontrolę taip užtikrinant žmogaus teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą apsaugą, darnesnį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą kriminalinėje žvalgyboje, operatyvų nusikalstamų veikų užkardymą ir atskleidimą“, – tvirtina projekto autoriai.
Projekte numatyta, kad slapta sekti asmenį ilgiau kaip 3 dienas, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius būtų galima tik sankcionavus teisėjui.
Sekimą sankcionuotų apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.
Neatidėliotinais atvejais, kai iškiltų pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, būtų leidžiama atlikti sekimą vadovaujantis prokuroro nutarimu. Tokiu atveju prokuroras, priėmęs šį nutarimą, per 24 valandas privalėtų kreiptis į teismą dėl leidimo slaptam sekimui.
