Už tai, kad apkaltos komisija būtų sudaryta, balsavo 40 Seimo nariai, prieš buvo 69, susilaikė šeši politikai.
Apkaltos iniciatorius, Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis ketvirtadienį kalbėdamas Seime neslėpė apkaltos konservatorei ėmęsis dėl to, kad valdantieji šią procedūrą inicijavo jo atžvilgiu.
Seimas praėjusią savaitę sudarė tyrimo komisiją nustatyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą P. Gražuliui, nes jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam nusisukus.
P. Gražulis tvirtino, kad J. Sejonienė dukart spaudė ne savo mygtuką.
„Netyčia du kartus iš eilės pabalsuoti apsirinkant tikrai negalima, tai darė sąmoningai. Tai viena iš sunkinančių aplinkybių“, – kalbėjo jis.
„Mano atveju vis dėlto paaiškėjo po keleto savaičių. Tikrai prisiminti visų epizodų negali, nes balsavimų vyksta daug. Aš netvirtinau, kad nebalsavau, bet netvirtinau, kad ir balsavau. Šiandien pateikus vaizdo medžiagą, man daugiau kyla abejonių, kad aš balsavau“, – aiškino P. Gražulis.
„Aš nežinau, ar balsavau, man tos vaizdo medžiagos nepakanka. Gali paimti pastumti kokį tušinuką, gal popieriaus lapą, taip gali pridėti ranką arčiau pultuko. Nėra ant pačio mygtuko paspaudimo fakto, o jums viskas aišku. Jūs, matyt, turite vadinamąją aiškiaregystės dovaną“, – kalbėjo jis.
Etikos ir procedūrų komisijos narys liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad P. Gražulio ir J. Sejonienės pažeidimai – skirtingi, nes P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą šiam nematant, o J. Sejonienė užregistravo kolegę pasisakyti, nes ji nespėjo pareikšti savo pozicijos.
„Jeigu jūs nors kiek turėtumėte sąžinės, tai jūs taip pat ir dėl J. Sejonienės sudarytumėt komisiją, ir Konstitucinis Teismas galėtų duoti atsakymą“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Nepriklausai valdančiajai daugumai, tai yra gaujai, ir ji tave bando sudoroti“, – sakė Seimo narys, kaltindamas valdančiuosius, kad nori susidoroti su juo.
Apkaltos J. Sejonienei iniciatyvą parėmė 42 opozicijos parlamentarai už tai, kad konservatorė registruodama pasisakyti frakcijos kolegę „sąmoningai pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį yra pripažinusi J. Sejonienę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai.
J. Sejonienė komisijai teigė netyčia palietusį Seimo salėje šalia sėdinčios J. Šiugždinienės kompiuterio ekraną, taip pat tvirtino, kad nebuvo gavusi kolegės prašymo užregistruoti ją kalbėti dėl motyvų.
„Seimo narės pažymėjimu nedisponavau jokia apimtimi ar būdu, savo nuožiūra užrašyti Seimo narę intencijų tikrai neturėjau, ypatingai todėl, kad Seimo narė jau buvo pareiškusi savo nuomonę dėl svarstomo projekto Seimo tribūnoje“, – paaiškinime nurodė J. Sejonienė.
Seimo etikos sargai tuomet nusižengimą konstatavo ir dėl P. Gražulio, kai jis balsavo už socialdemokratą L. Jonauską šiam to nežinant, tačiau nusprendė nepradėti apkaltos proceso, kaip tą siūlė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Etikos ir procedūrų komisijai atsisakius inicijuoti apkaltą P. Gražuliui, T. V. Raskevičius dėl to surinko Seimo narių parašus. Seime buvo sudaryta komisija, kuri turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.
Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.
Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
