Portalas tv3.lt primena, kad penktadienį tarnybos metu buvo nužudytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis 36-erių metų Liudas Šimkus, kai atvyko į buitinį konfliktą Tryškių miestelyje.
Pranešta, kad sūnus grasina motinai, žada padegti namus. Įtariamasis smurtautojas atvykusį pareigūną puolė peiliu, dūrė jam į kaklą. Sužeidimai buvo mirtini. Kartu su nužudytu policininku buvusi pareigūnė sužalota nebuvo.
Pareigūnų paruošimas – apgailėtinas
Portalo tv3.lt kalbinta Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė tikino, kad policijos vadovybė turėtų daugiau dėmesio skirti pareigūnų pasiruošimui tarnybai, o ypač – ekstremalioms situacijoms.
„Reikėtų Policijos departamentui mažiau reklamuotis „Facebook‘e“ ir galvoti apie savo įvaizdį, o daugiau dėmesio skirti pareigūnų pasirengimui Aš suprantu, kaip yra gražu, kai pareigūnai padeda kažkam, lydi automobilį su švyturėliais į ligoninę. Tai džiugina, bet prioritetas turi būti paties pareigūno saugumas. [...]
Kalbant dėl taktinio, fizinio, kovinio pareigūnų pasirengimo, tai apskrityse nėra specialistų, kurie pakankami ruoštų mūsų pareigūnus. Mokymams patruliams skirtos tik kelios valandos per mėnesį. Manau, kad to visiškai nepakanka. Koviniai veiksmai turėtų būti išdirbti tiek, kad įvykio vietoje pareigūnas jau ne mąstytų, kaip jam elgtis, kad nukenksminti nusikaltėlį, o veiktų automatiškai“, – tikino L. Soščekienė.
Šauti tiesiog bijo
Po patrulio nužudymo Tryškių miestelyje viešojoje erdvėje pradėti kelti klausimai, ar pareigūnas galėjo panaudoti šaunamąjį ginklą, siekdamas apsaugoti save ir kitus nuo užpuoliko.
L. Soščekienės teigimu, tinkamą atsakymą į šiuos svarstymus surasti nėra lengva. Vis dėlto, LTPF pirmininkė neslėpė, kad didžioji dalis pareigūnų naudoti šaunamąjį ginklą nedrįsta.
„Tikrai didelė dalis pareigūnų, gerokai virš 90 procentų, manau, bijo panaudoti ginklą dėl teisinių dalykų, tai yra dėl įvairių teisės aktų, dėl reglamentų. Be to, pareigūnas nevienareikšmiškai vertinamas visuomenėje, kada jis panaudoja ginklą.
Panaudoti ginklą yra ne taip paprasta, nes yra psichologinis barjeras. Kiekvienas pareigūnas supranta, kad ginklą panaudojus, galima žmogų nužudyti. O paskui visuomenė, politikai atitinkamai tą pareigūną pasmerkia, nesiaiškindami, ar jis teisėtai veikė“, – komentavo L. Soščekienė.
Teisėsaugos pareigūnų atstovė taip pat tikino, kad viena iš priežasčių, kodėl pareigūnai nėra linkę naudoti šaunamojo ginklo – praktikos trūkumas.
„Pareigūnai nėra tinkamai parengti naudoti ginklą. Jie per metus gal du kartus iššauna, tai apie kokį pasirengimą mes kalbame? Gali tik pats rodyti iniciatyvą, eidamas mokytis privačiai. Realiai tokie tinkami mokymai, kokių reikia pareigūnams, pas mus nevyksta. Ir tai turėtų būti galvos skausmas Policijos vadovams. Ir, jeigu kalbame apie atsakomybės prisiėmimą dėl pačios situacijos policijos sistemoje, tai aš manau, kad generalinis komisaras turėtų gerokai apie tai susimąstyti ir prisiimti atsakomybę vieną kartą“, – pažymėjo L. Soščekienė.
Priminė nušautą kontrabandininką
Praėjusių metų vasarą kilo skandalas, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, stabdydami reikalavimui sustoti nesutikusį kontrabandininkų automobilį, panaudojo tarnybinį ginklą. Pažeidėjų sulaikymo metu kulka kliudė vieną iš kontrabandininkų, vėliau paaiškėjo, kad nuo pasieniečių kulkos žuvo 18-metis. Tąkart šis įvykis sulaukė daug dėmesio, o viešojoje erdvėje susikirto prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri teigė, kad šaunamojo ginklo panaudojimas buvo perteklinis, ir tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis rėžė, jog pasienyje neretai vyksta tikras karas ir VSAT pareigūnų skubėti kaltinti nereikėtų.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė neslėpė, jog tokie skandalai smarkiai sujaukia pareigūnų darbą, mat jie ima bijoti naudoti šaunamuosius ginklus.
„Po to įvykio (kai VSAT pareigūnas nušovė kontrabandininką – tv3.lt) mes su kolegomis diskutavome, kad šaunamojo ginklo mes, ko gero, nenaudosime jokiose situacijose.
Pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kyla grėsmė jo, aplinkinių gyvybei ar sveikatai, bet tuo pačiu kalbame, kad sužaloti žmones galėjo ir dabar, šioje situacijoje. Tai gal nebūtų nužudęs pareigūno, jei būtų su lenktiniu peiliuku bakstelėjęs. Ir, ko gero, jeigu tas šaunamasis ginklas būtų panaudotas, tai kyla klausimas, ar nebūtų tai atsisukę prieš pareigūnus.
Tai natūraliai tas politikų kišimasis į teisėsaugos institucijų darbą tikrai neprideda pasitikėjimo pareigūnams ir nepagerina jų darbo kokybės“, – prisimindama policijos pareigūno nužudymą Telšių rajone kalbėjo R. Katinienė.
„Turėtų pati valstybė, valstybės vadovai nustoti kritikuoti policijos pareigūnus, pasieniečius, kurie panaudoja šaunamąjį ginklą ar pasirenka vieną ar kitą taktiką, sulaikant nusikaltėlius, bet turėtų galvoti, ką padaryti, kad ta profesija taptų patraukli, kiek tam reikia investicijų ir kokias funkcijas policijos pareigūnai turėtų atlikti“, – pridūrė policijos pareigūnų atstovė.
Pirštu baksnoja į skubotas reformas
LPPS vadovė, kalbėdama pareigūno nužudymą Tryškių miestelyje, pirštu baksnojo į vis dar nepakankamą policijos finansavimą.
„Šiai dienai atsakomybę turėtų prisiimti nuo 2008 metų valdančiosiose daugumose buvusios partijos. Realiai šiai dienai policija yra tokioje situacijoje dėl, ko gero, tenka pripažinti, sumažinto finansavimo. Šiai dienai sumažinus finansavimą, pareigūnams pridėta papildomai funkcijų.
Nėra galimybės tinkamai parengti pareigūnus, apmokyti juos, kad jie teiktų visuomenei kokybišką paslaugą. Nėra jokios galimybės pareigūnus tinkamai parengti tiek taktiškai, kad jiems būtų organizuoti mokymai, tiek nėra galimybės, kad jiems būtų teikiama psichologinė pagalba, kad pareigūnai būtų ne tik parengti tinkamai psichologiškai, bet ir tam, kad po įvairių ekstremalių situacijų jie galėtų atsigauti ir susitvarkyti su savimi viduje“, – aiškino R. Katinienė.
Pašnekovė kritikavo ir Policijos departamento reformas, siekiant padidinti pareigūnų atlyginimus.
„Daromų reformų, siekiant padaryti šiek tiek patrauklesnę tarnybą, pakeliant darbo užmokestį, manau, imtasi per greitai ir per skubotai. Tenka pripažinti, kad siekiai yra gražūs ir kilnūs, bet su dabartiniais resursais, aš sunkiai, įsivaizduoju, kad jie būtų įgyvendinami. Todėl reformos neturėtų būti daromos drastiškai ir gretai, o reikia pamatuoti ir pačias reformas vykdyti tik tada, kai bus gautas pakankamas finansavimas“, – pažymėjo R. Katinienė.
Į buitinius konfliktus – viena pareigūnė
Į konfliktą, pasibaigusį policijos pareigūno nužudymu, kartu važiavo pareigūnė moteris, kuri nebuvo naujokė – darbo stažas siekė beveik 3 metus.
Kodėl pareigūnui nepavyko apsiginti nuo jį peiliu puolusiu vyro? Ar pareigūnė galėjo apginti savo kolegą?
LTPF vadovė L. Soščekienė pabrėžė, kad daryti jokių išankstinių išvadų nereikėtų skubėti. Vis dėlto, kalbant apie šį tragišką įvykį, anot pašnekovės, būtina akcentuoti kovinį pareigūnų pasirengimą.
„Moterų pareigūnių pažįstu ne vieną ir ne dvi, kurios sutramdytų pažeidėją ne blogiau negu pareigūnas vyras. Kita vertus, į policiją dirbti atėjusios jaunos merginos ne visada suvokia, kur jos atėjo, ir ką jos turi dirbti. Aš jokiu būdu, aišku, nevertinu tos konkrečios situacijos Telšių rajone.
Taigi, grįžtant prie tų mokymų, tai ką gali ta jauna pareigūnė, dirbanti keletą metų? Juk ir praktikos nėra“, – pažymėjo L. Soščekienė.
Pareigūnų atstovės teigimu, šiuo metu pareigūnių moterų įdirbio ir sugebėjimų nuvertinti nereikėtų, tačiau didėjantis moterų skaičius policijoje turi ir blogąją pusę.
„Kodėl tiek daug moterų priimame į policiją? Vyrams čia yra per maži atlyginimai ir ateina moterys dirbti. Kad čia mes turėjome šituo liūdnu atveju vyrą ir moterį, tai galiu pasakyti, kad būna ir taip, kad poroje dirba dvi moterys, būna taip, kad į tokius iškvietimus vyksta viena moteris pareigūnė. Kodėl taip yra? Todėl, kad nėra sukomplektuotas personalas.
Vadovai, aš manau, sukasi iš padėties. Pasakyti jiems, kad tai yra nesąmonė, kad mes nesugebame užtikrinti žmonių saugumo, tinkamai reaguoti į įvykius, niekas nedrįsta, nes aš manau, kad tiesiog brangina savo darbo vietą“, – aiškino L. Soščekienė.
