Lietuvos pataisos namų įstaigose susidariusi nenormali padėtis: neretai darbuotojai savo postuose budi po vieną, nors visos instrukcijos bei kiti norminiai aktai tai griežtai draudžia. Pareigūnų profesinės sąjungos ne kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą bei pataisos įstaigų vadovus, prašydamos ištaisyti esamą padėtį, nes dabar pažeidinėjami elementariausi darbuotojų saugumo reikalavimai.
Šiuo metu Kauno klinikose gydomas tarnybos metu sunkiai sužalotas ir komos būklėje esantis Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas. Jį vasario 5 d. apie 17 val. smūgiais į galvą sužalojo užėjęs į postą nuteistasis. Prižiūrėtojas tuo metu poste buvo vienas. Ši skaudi tragedija tik dar aiškiau parodė, į kokį pavojų kasdien stumiami pataisos įstaigų darbuotojai. Jau ne pirmi metai kai, laužant instrukcijas, prižiūrėtojai dažnai budi po vieną. „Tai yra visų pataisos įstaigų problema. Labai daug postų, kuriuose visą budėjimo laiką prižiūrėtojai būna vieni, nors pagal visas instrukcijas jų turi būti ne mažiau kaip du. Tikėtina, kad prie šios nelaimės prisidėjo ir tai, kad sunkmečio metu pataisos įstaigose buvo naikinami laisvi prižiūrėtojo etatų ir dėl to dar sumažėjo darbuotojų – tame tarpe ir Marijampolėje“, - sakė Marijampolės pataisos namų atstovas Darius Skinkys.
Pasak jo, tokia padėtis yra susidariusi ne tik dėl žmonių nekomplekto. Už atidirbamus viršvalandžius (kurie gali siekti iki 120 valandų per ketvirtį) prižiūrėtojams turėtų būti mokama. Tačiau pinigų jie negauna, įstaigų vadovai „atsiperka“ suteikdami laisvas dienas. Tuomet nieko stebėtino, kad budėti po du ir taip užtikrinti saugumą nėra galimybės.
„Pataisos įstaigose, lyginant su kitomis statutinėmis organizacijomis, yra susiklosčiusi itin nepalanki situacija. 2014 metais visoms statutinėms įstaigoms buvo skirtas papildomas finansavimas. Visose įstaigose statutiniams pareigūnams nuo 1 iki 10 kategorijos buvo nuo 5 iki 10 proc. pakeltas darbo užmokestis. Pataisos įstaigoms irgi buvo skirtas papildomas 10 mln. litų finansavimas. Tačiau pareigūnų darbo užmokesčiui kelti nebuvo skirta nė lito. Pareigūnų uniformoms buvo skirta 1,7 mln.litų, kelionės į darbą išlaidoms - 3,8 mln. litų. Tačiau ir šie pinigai yra tik tai, ką įstaigos buvo jiems įsiskolinusios. Dar reikia pažymėti, kad šioje sistemoje dirbantys pareigūnai dauguma turi mažiausią – C2 kategoriją. Ši jų padėtis, lyginant su kitų statutinių pareigūnų, yra apverktina“, - sakė Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kad dėl incidento būtų nedelsiant atliktas tarnybinis patikrinimas, be to, apsvarstytas klausimas dėl darbo organizavimo bei statuto normų laikymosi pataisos įstaigose.
Ketinama vėl kreiptis ir į Teisingumo ministeriją, ir į Kalėjimų departamentą, ir į pataisos įstaigas, reikalaudamas ištaisyti esamą padėtį ir išvengti galimų nelaimių.
NPPSS informacija
