Premjeras Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad, siekiant laiku kompensuoti sumažintas pensijas, Lietuvoje šiemet ne tik pasiryžta didinti akcizą alkoholiniams gėrimams, bet ir skirti padidintą dėmesį kovai su šešėline ekonomika, kuriai esą bus skirtas padidintas dėmesys. Premjeras turėtų žinoti, kad šioje kovoje nemenkas vaidmuo atitenka vidaus reikalų sistemos pareigūnams, ypač – Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Svarbų vaidmenį čia vaidina ir policija. Tačiau policijai darbo krūviai išaugo, o žmonių sumažėjo. Pareigūnai pripažįsta, kad anksčiau praktikuotų reidų konfiskuojant kontrabandines prekes ženkliai sumažėjo, o kai kur ir jie visai nebevykdomi. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) primena, kad pirmiausia reikia investuoti į teisėsaugą, sustiprinti ją, o tada tikėtis grąžos per šešėlinės ekonomikos dalies mažėjimą.
NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel teigia, kad dabartinė vyriausybė nori plikomis rankomis, naudodama vien administracinius resursus, suvaldyti esamą situaciją. „Įsakiau mažinti, ir mažinkite, o kaip tai padarysite – jūsų reikalas. Tačiau tuščiais lozungais to padaryti neįmanoma, reikia plano, aiškios, strategijos, krypties, analizės, kitaip tariant, adekvataus dėmesio, o ne tik tuščių šūkių. Norint valdyti šešėlį būtina stiprinti teisėsaugą. Sunkmečiu Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė smarkiai smogė būtent teisėsaugai, finansavimą sumažindama maždaug ketvirtadaliu. Buvo visai panaikintas specialus 5 mln. skatinimo fondas, kuris pirmiausia ir buvo skirtas kovai su šešėline ekonomika“, – sakė NPPSS vadovas.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu neapskaitytos ekonomikos dalis bendrajame vidaus produkte, vadinamasis šešėlis, siekia apie 15 procentų. Specialistai nurodo ir apytikres sumas, kurios svyruoja nuo 9 iki 18 mlrd. litų. Pareigūnai gali suvaldyti apie 2–3 procentus „šešėlio“. Tai nemaži pinigai, kurių užtektų ne tik investicijoms į teisėsaugą, bet ir tų pačių neišmokėtų pensijų, apie kurias kalba premjeras, grąžinimui, mokytojų, medikų atlyginimų padidinimui.
Tačiau, be būtinų investicijų, gražūs norai buvo ir liks tik norais. Viena svarbiausių grandžių kovoje su šešėliu teisėsaugos sistemoje – VSAT – yra bene silpniausia iš visų. Pasienio pareigūnai masiškai traukiasi iš tarnybos dėl menko atlyginimo, nepakankamai kompensuojamų išlaidų už vykimą į darbą, nepalankių darbo sąlygų (dideli darbo krūviai, nepakankamas aprūpinimas ir pan.). NPPSS duomenimis, 2011 metais iš tarnybos pasitraukė 275 žmonės, priimta dirbti tik 181, 2012 metais tarnybą paliko rekordinis skaičius – 402 asmenys, priimta – 146, 2013 metais atitinkamai – 229 ir 207. Taigi per pastaruosius trejus metus VSAT paliko 906 asmenys, o į jų vietą atėjo viso labo 534. Apskritai sunkmečiu iš visos vidaus reikalų sistemos pasitraukė apie pusketvirto tūkstančio pareigūnų. Besišvaistydami pažadais politikai, sąmoningai ar ne, pamiršta, kad neskiriant tinkamo finansavimo, nedidinant pareigūnų motyvacijos dirbti, nesukuriant jų socialinio saugumo, efektyvi kova su šešėliu neįmanoma.
„2013 metų pradžioje tvirtinant 2014 metų biudžetą buvo padaryti pirmi teigiami žingsniai atkuriant teisėsaugos finansavimą, tačiau to tikrai nepakanka, kad galėtume viešai pasakyti, jog esame visiškai pajėgūs įvykdyti tai, apie ką kalba politikai. Turime kalbėti ir apie įstatyminę bazę, ir apie visuomenės požiūrio į kontrabandą ir šešėlį keitimą ir, žinoma, apie reikiamą teisėsaugos finansavimą. Be to, politikai turi prisiminti, kad kova su šešėliu yra kompleksinis dalykas. Teisėsaugos vaidmuo čia toli gražu nėra pagrindinis, turi dirbti ir kitos ministerijos, tokios kaip Ūkio, Finansų. Be to, reikia prisiminti, kad politikai savo sprendimais kūrė ir tebekuria šešėliui palankią terpę“, – sakė V. Banel.
