Panevėžiui netekus blaivyklos, įkaušę asmenys lieka įvairių tarnybų darbuotojų bėda: vėl steigti laikino apnakvindinimo patalpas nesiryžtama.
Jau septynetą metų mieste nėra išblaivinimo įstaigos, tad įvairių tarnybų darbuotojams tenka susidurti su problema, kur dėti neblaivius asmenis, o kartais net ieškoti originalių sprendimų, kaip juos pristatyti namo. Ar šio klausimo sprendimas pajudės iš mirties taško, paaiškės tik pradėjus dirbti naujai Vyriausybei.
Lauks naujos Vyriausybės
Išblaivinimo paslaugos mieste nebeteikiamos nuo 2005 metų pabaigos. Dabar su išgėrusiais piliečiais tenka susidurti medikams, policijos pareigūnams, tai yra tarnyboms, kurios neteikia išblaivinimo ir apnakvindinimo paslaugų. Tad neretai kyla problemų, kur vis dėlto dėti girtutėlius miestiečius.
Medikai į ligoninę negali guldyti – jie ne ligoniai. Policijos laikino sulaikymo kameros irgi tam neskirtos.
Apie šią problemą kalbama ne vienus metus, policijos atstovai ne kartą yra kreipęsi į miesto valdžią dėl jos sprendimo. Šių metų pradžioje miesto Savivaldybėje vėl buvo sudaryta speciali darbo grupė šiam klausimui nagrinėti. Kalbėta ne apie blaivyklą, o apie laikino apnakvindinimo patalpas, skirtas žmonėms, negalintiems savimi pasirūpinti dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Tačiau kol kas ir vėl nėra jokių sprendimų. Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius sako žinantis, kad medikams, policijai tai didžiulis galvosūkis. Šis klausimas Savivaldybėje svarstytas, ir užkliūta ties teisiniais niuansais.
„Žmonėms per prievartą nieko negalima padaryti“, – didžiausią problemą įvardija jis.
Tad pirmiausia reikia, kad atsirastų tinkama teisinė bazė.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė sako, kad galutinai dėl panašios įstaigos mieste dar nėra nuspręsta. Kaip ir meras, ji tvirtino: tokios įstaigos atsiradimas prieštarautų dabartiniams teisės aktams. Prieš porą metų kreiptasi į Vyriausybę dėl teisės aktų pakeitimo, tačiau iki šiol niekas nepadaryta. K. Vareikienės teigimu, kai bus suformuota nauja Vyriausybė, bus bandoma dar kartą kreiptis. Šiuo metu sostinėje veikia išblaivinimo paslaugas teikianti įstaiga, tačiau administracijos direktorė abejojanti, ar nepažeidžiami teisės aktai.
Mieliau nežaistų detektyvų
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė sako, kad nėra statistikos, kiek čia patenka neblaivių asmenų vien dėl to, kad jie neblaivūs. Vidutiniškai per parą būna po 3–4. Kaip įprastai, savaitgaliais ir švenčių dienomis – daugiau, o darbo dienomis – mažiau. Paprastai tokius, radę gulinčius gatvėje, atveža greitosios medikai.
„Labai didelė bėda, nes neturime kur jų padėti“, – apgailestauja vedėja.
Jei nenustatoma jokių sveikatos sutrikimų, žmogus būna tik girtas, medikams tenka sukti galvą, ką daryti. Išleisti į gatvę gana keblu, o išblaivinimo paslaugų medikai neteikia.
„Susiguldyti tokių pseudopacientų pas save negalime – neteikiame tokių paslaugų“, – aiškina J. Vokietienė.
Tačiau nepastovinčio ir sunkiai aplinkoje besiorientuojančio piliečio išleisti į gatvę taip pat negalima.
„Prasideda detektyvas: įvairiais būdais ieškome namiškių, galinčių juos pasiimti, skambiname jiems“, – dėsto medikė.
Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, ką daryti su tokiais asmenimis, ir, vedėjos teigimu, kartais prisireikia originalių sprendimų.
„Yra bėda ir reikia kažką daryti: mieste labai reikalinga blaivykla“, – įsitikinusi J. Vokietienė.
Vežioja po kelis kartus
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka taip pat tvirtina, kad su šia problema susiduriama gana dažnai. Maždaug trečdalis iškvietimų būna susiję su neblaiviais asmenimis. Tokius žmonės pamato gulinčius viešose vietose, kartais jie paimami iš namų po incidentų.
„Tai vis labiau aštrėjanti problema. Mieste neblaivių asmenų daugėja ir nelabai turime, kur juos padėti“, – sako jis.
Pasak V. Mitkos, ligoninėje padaromi brangūs tyrimai, nustatoma, ar nieko rimto, be apsvaigimo alkoholiu, jiems nėra. Kartais ir tyrimų visų nespėjama padaryti – atšilę patalpoje, jie patraukia savais keliais ir vėl randami kur nors gatvėje. Būna, paskambina žmonės, nuvykstama į vietą, o ten jau nieko nebėra. Po kurio laiko vėl gaunamas skambutis, nuvykstama, o, pasak V. Mitkos, tai būna tas pats asmuo, pas kurį jau trečią sykį tądien važiuojama. Pas tą patį tenka ir po keturis kartus važiuoti. Pasitaiko net tokių situacijų, kai vyksta kiti greitosios medikai, o ligoninėje dirba dar tos pačios pamainos darbuotojai. Greitosios medikai pirmą kartą mato žmogų, o nuvežus į ligoninę, gydytojai tvirtina jį jau du kartus tądien apžiūrėję ir atlikę visus tyrimus.
„Nei kur padėti. Esame tos problemos įkaitai“, – skėsteli rankomis V. Mitka.
Vilniuje, jo žiniomis, situacija kiek geresnė, nes ten yra įstaiga, teikianti išblaivinimo paslaugas, tik ji vadinama ne blaivykla. Tokių įstaigų kaip blaivykla negali būti. Kituose miestuose susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir pas mus. Pasak direktoriaus, dirbti labai sunku, tai trikdo darbą. Be to, tenka susidurti su agresyviai nusiteikusiais neblaiviais asmenimis.
„Apgadina transportą, užkabina mūsų žmones, pradeda kumščiuotis, kojas kiloti. Žinoma, jei leidžia apsvaigimo būklė“, – pasakoja V. Mitka.
Daiva SAVICKIENĖ