Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba ir Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame penki šiauliečiai kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėta įmonių veikla, apgaulingu ir aplaidžiu bendrovių apskaitos tvarkymu. Šiauliečių vadovaujamos įmonės savo apskaitoje fiksuodavo neegzistuojančias buitinės technikos, mobiliųjų telefonų ir jų priedų, kompiuterių ir jų dalių pirkimo ir pardavimo operacijas su Latvijoje registruotomis įmonėmis. Tyrimo metu išaiškinta, kad iš viso išgalvotų prekių Latvijos įmonės pardavė už daugiau nei 15,6 milijono litų, o prekiaujant vadinamuoju karuselės metodu visos prekės tariamai buvo parduotos toms pačioms latvių bendrovėms. Vakar, gegužės 4 dieną, baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Išaiškinta, kad 41-ų metų R. E. Šiauliuose 2007 metais suorganizavo ir subūrė organizuotą grupę, į kurios veiklą įsitraukė 58-erių metų V. B. ir 46-erių metų A. Z. Organizuotos grupės nariai įsigijo dvi Šiauliuose registruotas uždarąsias bendroves, o dar vieną naudojo vykdydami nusikalstamą veiklą. Nustatyta, kad įmonės buvo įsigytos siekiant už piniginį atlygį gaminti netikrus bendrovių dokumentus, imituoti vykdomą legalią įmonių veiklą. Vienos iš uždarųjų akcinių bendrovių direktore buvo paskirta organizuotos grupės nario pažįstama moteris, kuriai už atlygį atveždavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Kitos bendrovės vadovu tapo kaltinamasis A. Z. Tyrėjai nustatė, kad organizuotos grupės nariai kaip įmanydami stengėsi slėpti neteisėtą įmonių veiklą – samdė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų firmas, deklaravo pirkimo–pardavimo sumas, nuomojo patalpas, kuriose neva turėjo būti sandėliuojamos prekės. Kilus įtarimams dėl vykdytų sandorių teisėtumo, keletą kartų, dalyvaujant Mokesčių inspekcijos darbuotojams, prekės buvo atvežtos ir iškrautos nuomojamame sandėlyje. Tačiau iš karto po patikrinimo buvo išrašyti pardavimo dokumentai ir prekės išsiųstos atgal į Latviją. Užfiksuota, kad į antrosios bendrovės sandėlį prekės visai nebuvo atvežtos, o trečioji bendrovė neturėjo nei prekių, nei patalpų joms sandėliuoti.
FNTT tyrėjai atskleidė, kad prekės tariamai buvo įsigytos iš septynių Latvijos uždarųjų bendrovių. Bendradarbiaujant su Latvijos teisėsaugos institucijomis ir Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija, atskleista, kad iš viso fiktyvių prekių pardavimų iš Latvijos į Lietuvą buvo įforminta už 15,6 mln. Lt, o vėliau šios prekės „karusele“ grąžintos atgal į Latviją. Įtariama, kad nuo šios sumos Latvijoje galėjo būti išvengta mokėti pridėtinės vertės mokestį.
Tyrimo metu taip pat išaiškinta, kad kai kurių įmonių, kurių vardu buvo įforminti prekių pardavimai iš Lietuvos, vadovai dokumentų išrašymo ir pasirašymo metu buvo mirę, kiti nurodė dokumentų nepasirašinėję ir sandorių nevykdę. Tik kelių latviškų firmų, tariamai pardavusių prekes į Lietuvą, atsakingi asmenys apklausų metu parodė, kad prekes realiai pardavė, nors buvo surinkta svarių įrodymų, paneigiančių tokius faktus.
Nustatyta, kad šiauliečių atidarytas bendrovių sąskaitas realiai valdė ne jie, o patys latviai, kuriems buvo atiduoti iš banko paimti sąskaitų valdymo kodų generatoriai. Patikrinus IP adresus nustatyta, kad prie bendrovių banko sąskaitų iš tiesų buvo jungtasi tik Latvijoje, iš kai kurių sandorių schemose dalyvavusių Latvijos Respublikoje registruotų įmonių naudojamų IP adresų. Latviai patys valdė banko sąskaitas, darė pavedimus bei perduodavo šiauliečiams pasirašyti pagamintus netikrus dokumentus, o pastarieji už šias paslaugas gaudavo ir tarpusavyje pasidalydavo nuo prekių apyvartos priklausantį 1–2 procentų mokestį, kurį grynaisiais pinigais iš latvių paimdavo R. E.
Baigtame tyrime žala Lietuvos valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes prekių, kaip pridėtinės vertės objekto, šalyje nebuvo.
Kaltinamiesiems už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.
