Vakar pasirašytas nurodymas policijos įstaigoms skirti papildomų lėšų apmokėti viršvalandžius, kurie susidarė dirbant per rinkimus į Seimą. Dar neaišku, ar skirtų pinigų tikrai pakaks. Jei pareigūnai kaip siūlomą alternatyvą rinksis laisvadienius, nebus užtikrintas geras policijos darbas, rašo „Lietuvos žinios“.
Papildomų lėšų šiemet skiriama jau nebe pirmą kartą. Nors generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas LŽ užtikrino, kad tai planuotas lėšų skyrimas, tačiau po rinkimų, kai viršvalandžius dirbo didžioji dauguma pareigūnų, pinigų gali ir neužtekti.
Pagal įstatymą policininkai turi teisę rinktis, ko jie norės už papildomai dirbtas valandas: apmokėjimo ar laisvadienių kaip siūlomos alternatyvos. Paprastai pareigūnai mieliau renkasi dvigubą apmokėjimą. Tačiau jei šįkart daugelis panorėtų ne pinigų, o laisvų dienų, tam tikru metu policijai sunkiai pavyktų atlikti savo funkcijas. Pasak V.Telyčėno, policijos vadovybė pati negali spręsti šio klausimo: „Yra įstatymas, leidžiantis rinktis, ir niekur nesidėsi - jį vykdyti turime.“
Viršvalandžius dirbo beveik visi
Pareigūnas turi teisę už kiekvieną papildomai dirbtą valandą gauti dvigubą užmokestį arba už kiekvienas papildomas aštuonias valandas - vieną laisvą dieną. Šįkart papildomos policijos pajėgos pradėjo budėjimą dar rinkimų išvakarėse ir daugelis policininkų dirbo po keliolika valandų, tad ir išmokos, viską susumavus, turėtų būti solidžios. LŽ duomenimis, policijai taupant lėšas anksčiau pareigūnai dažnokai būdavo verčiami rinktis būtent laisvadienius. Tiesa, pasak Policijos departamento vadovybės, pastaruoju metu apie tokius atvejus nebuvo girdėti. Generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis teigė, kad pageidaujamą laisvadienį pareigūnams stengiamasi suteikti jau tą patį mėnesį. Pareigūnas neatmeta tikimybės, kad po dviejų rinkimų turų, kai dirbti metamos beveik visos policijos pajėgos, darbuotojų policijos įstaigose gali gerokai sumažėti.
Skaičiuoja, ar neliks skolingi
Keblumų gali kilti ir tuo atveju, jei daugelis rinktųsi apmokėjimą. Tikslūs skaičiai dar nežinomi, nes policijos įstaigos kol kas tik skaičiuoja balansą. Nerimą kai kuriems apskričių policijos vadovams kelia tai, kad spalio pirmąją, pertvarkius sistemą, kai kurie teritoriniai policijos komisariatai perėjo į apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų (VPK) pavaldumą jau turėdami skolų. Antai Klaipėdos apskrities VPK laikinai einantis viršininko pareigas Benonas Ivanauskas LŽ sakė, kad jau tikrai žino apskrityje vieną komisariatą, kurio skolos darbuotojams siekia apie 20 tūkst. litų. Marijampolės apskrities VPK vadovas Kęstutis Kalinauskas irgi nepaneigė, kad yra ne viena prasiskolinusi policijos įstaiga. „Tačiau bet kuriuo atveju žmonėms skolingi tikrai neliksime“, - teigė optimistiškai nusiteikęs K.Kalinauskas.
A.Stončaitis negalėjo pasakyti tikslių skaičių, kiek lėšų gaus kiekviena policijos įstaiga. „Skyrėme apskritims, o jie vėliau ten patys pasidalys, kai susiskaičiuos balansus. Skirstėme atsižvelgdami į teritorijos dydį ir dirbančių žmonių skaičių“, - aiškino jis. Šiuo metu visos policijos įstaigos renka duomenis, kiek prireiks lėšų ir kiek pareigūnų panorės laisvų dienų, kad būtų galima sudaryti optimalius darbo grafikus.
Lina Vyšniauskienė
