Išėjusi iš vaikų prekių parduotuvės mažamečiu vedina panevėžietė šmurkštelėjo tiesiai į atvirą nuotekų šulinėlį. Daugiau nei metų teismams prireikė išsiaiškinti asmenį, iš kurio nukentėjusioji galėtų pareikalauti žalos atlyginimo. Sužalotosios teisybės paieškomis domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.
Įkrito į šulinį
Išėjusi iš vaikų prekių parduotuvės mažamečiu vedina panevėžietė šmurkštelėjo tiesiai į atvirą nuotekų šulinėlį. Daugiau nei metų teismams prireikė išsiaiškinti asmenį, iš kurio nukentėjusioji galėtų pareikalauti žalos atlyginimo.
Teismų slenksčius nuo 2012-ųjų pavasario minančiai R. Ž. pabaigos dar nematyti. Panevėžio apygardos administraciniam teismui praėjusią savaitę paskelbus, kad pavojų praeiviams kėlęs kanalizacijos šulinys priklauso ne miesto Savivaldybei, o jį įrengusiai bendrovei „Vaikutis“, moteris teisybės paieškas nusiteikusi tęsti Apylinkės teisme ir iš verslininkų išsireikalauti nemenką turtinės ir moralinės žalos atlyginimą.
R. Ž. tvirtino patyrusi gana solidų finansinį nuostolį, tačiau labiausiai ją šokiruoja ne dėl sužalojimo prarastos pajamos, bet verslininkų neatsakingumas.
Įsmukau į šulinį ne prie kokio autoserviso, o vaikų prekių parduotuvės, kurios klientai – tėvai su mažamečiais, nėščiosios. Tikra laimė, kad įkritau aš, o ne vaikas“, – sakė R. Ž.
Nelaimę primena randai
2011-ųjų gruodį patirtą nelaimę R. Ž. primena ne tik nesibaigiantys teismų posėdžiai, bet ir randais paženklinta kairė koja. Išorinėje šlaunies pusėje likęs apie 15 centimetrų randas. Akivaizdžiai matyti ir užgijusioje vietoje duobė – ranka braukiant per koją netgi jaučiama, kad po oda nėra raumens audinio.
Nelaimė įvyko, kai R. Ž. su seserimi ir jos mažamečiu sūneliu, žiemą jau sutemus, apie 17.30 val., apsipirkusios išėjo iš „Vaikučio“ parduotuvės.
Moteris pamena už rankos vedusi mažylį, kai staiga suklupo.
„Pirmąsias sekundes net nesuvokiau, kaip galėjau pargriūti, jei neslidu ir už nieko neužkliuvau. Paskui pajutau, kad nejaučiu žemės viena koja, tarsi ji kabėtų ore“, –„Sekundei“ pasakojo nukentėjusioji.
Jai tikrais spąstais tapo paprasčiausias nuotekų šulinėlis, kokių mieste galybė. Trinkelėmis išklotoje pėsčiųjų zonoje įrengtame šulinėlyje žiojėjo nemenka skylė. R. Ž. susidarė įspūdis, kad dangčiui trūko maždaug trečdalio metalinių virbų – jie buvo akivaizdžiai išlaužyti. Iškentusi skausmą, kentė ir teismus
Sesers padedamai ištrūkusiai iš spąstų R. Ž. pasidarė taip silpna, kad vos galėjo paeiti. Su vaiku, klykiančiu iš išgąsčio, abi moterys grįžo į parduotuvę.
„Prie jos durų susmukau iš skausmo. Parduotuvės savininkės vyras iškvietė greitąją“, – vakaro įvykiai neišblėso R. Ž.
Metalinių virbų liekanos išplėšė kairės šlaunies raumenį iki pat kaulo. Žaizdai susiūti prireikė vienuolikos siūlių.
„Estetinis vaizdas liko baisus. Randą plastikos chirurgai dar galėtų padaryti mažiau matomą, bet daugiausia problemų kiltų dėl duobės kojoje. Ją užpildyti tektų riebaliniu audiniu iš kitos kūno vietos. Tai dar nėra taip blogai, kai pagalvoju, o kas būtų buvę, jei vaiką būčiau paėmusi ne už tos rankos“, – baisėjosi panevėžietė. Išleista iš ligoninės moteris sakė iš karto nuvykusi į „Vaikutį“ teirautis, ar verslininkai nemano, kad vertėtų nukentėjusiai pirkėjai atlyginti žalą.
„Norėjau geranoriškai, be jokių teismų išspręsti situaciją“, – pamena ji.
Tačiau kai nei „Vaikutis“ , nei Savivaldybė nepripažino esantys atsakingi už nelemtąjį šulinėlį, moteris pasijuto aklavietėje ir ryžosi kaltųjų ieškoti per teismus.
„Kai niekas neprisipažino kaltais, advokatas patarė duoti į teismą Savivaldybę, atsakingą už miesto inžinerinių tinklų priežiūrą.
Mano patirta žala ir dar būsimos išlaidos yra didelė suma“, – pasakojo R. Ž.
Moteris vylėsi iš miesto Savivaldybės prisiteisti, kad būtų atlygintas patirtas nuostolis, tačiau šiai biudžeto patuštinti neteks.
„Teismas priėmė sprendimą, kad ne Savivaldybės administracija atsakinga už lietaus nuotekų šulinėlį ir kad jo savininkas yra „Vaikutis“. Jis atsakingas ir už priežiūrą. Tai patvirtina 2009-aisiais išduotas leidimas statyti parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, aikštele ir inžineriniais tinklais. Bendrovė tinklų mums nebuvo perdavusi, o įstatymuose nėra įtvirtintos pareigos savivaldybėms priimti privatiems asmenims priklausančius vandentvarkos ūkio objektus“, – teigė Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė.
Tyli, kol nejudina
Panevėžio savivaldybei leidęs lengviau atsikvėpti teismo sprendimas per keturiolika dienų dar gali būti apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui. Kol kas nė viena šalis tokia teise pasinaudoti neketina. R. Ž. planuoja teismuose bylinėtis su dabar jau aiškiu šulinėlio savininku „Vaikučiu“.
„Nebent geranoriškai pradėtų kalbėti su manimi. Bet kol kas nė atsiprašymo nesulaukiau“, – teigė panevėžietė.
Verslininkų advokatas Saulius Kučys perspėjo, kad nukentėjusiajai teks rimtai pasistengti įrodyti patirtą nuostolį.
„Nemanom, kad teismui nukentėjusioji pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius ieškinio dydį. Nesigilinome tik todėl, kad žalos atlyginimo iki šiol reikalavo ne iš mūsų, bet iš Savivaldybės. Jei pareikalaus iš mūsų, prašysime pagrįsti kiekvieną litą“, – teigė S. Kučys.
Uždarbis kelia abejonių
Advokato teigimu, teisme iš Savivaldybės reikalautą atlyginti vien turtinę žalą R. Ž. įvertinusi per 50 tūkst. litų.
Moteris tvirtino tiek netekusi pajamų dėl sužalotos kojos.
„Ieškovė teismui pateikė kontraktą, kad brangiai turėjo būti apmokėtas jos atvaizdas soliariumo reklamoje, nors iki šiol nebuvo profesionalus fotomodelis. Esą per mėnesį už naudojamą atvaizdą būtų gavusi tris tūkstančius litų“, – rimtai aiškintis, kiek realus toks atlygis, nusiteikęs S. Kučys.
Anot jo, be negautų pajamų, R. Ž. iš Savivaldybės siekė prisiteisti apie 20 tūkst. litų moralinės žalos atlyginimą.
Advokatui taip pat keistai atrodo, kad nuostolį padengti reikalaujama iš verslininkų: nors šulinėlis įrengtas už jų lėšas, tačiau – Savivaldybės teritorijoje.
„Jei šulinys būtų „Vaikučio“ teritorijoje, nekiltų jokių abejonių. Bet jis įrengtas ant šaligatvio, skirto ne vien parduotuvės klientams. Verslininkai tik gerą darbą miestui padarė jį įrengę, bet kodėl turėtų šį dar ir prižiūrėti?“ – teigė S. Kučys.
Anot jo, už privačias lėšas įrengtą infrastruktūrą perimti Savivaldybė atsisakė, kol šalia nebaigta tiesti Žygeivių gatvė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
