Į Seimą besiveržiančių partijų lyderiai liežuvius plonina ne tik prieš rinkėjus. Kad apmokėtų rinkimų kampanijos išlaidas, politikai aktyviai beldžiasi ir į verslininkų duris. Dalis jų prisipažįsta niekuo negalintys padėti dėl ekonominio sunkmečio.
Verslo milžinai niekada nešykštėjo pinigų partijoms. Tačiau prieš rinkimus jos dažniau ir intensyviau atakuoja verslininkus prašymais paremti finansiškai. Vieni jų paramos negaili, kiti atsisako suteikti pagalbą motyvuodami ekonomine krize, treti tradiciškai nekiša nosies į politiką.
Už finansinę paramą politikai paprastai žada konstruktyvias permainas. Politologai perspėja, kad pinigais sutvirtinta partijų ir verslininkų draugystė po rinkimų gali lemti tik tam tikroms struktūroms naudingus politinius sprendimus.
Paremti prašė laiškais
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas LŽ tikino, kad verslininkų durų prieš rinkimus nevarsto. Esą finansinę paramą verslininkai pastaruoju metu patys jam siūlo. „Šiandien verslo atstovams mūsų partijos idėjos kaip niekada priimtinos“, - teigė LiCS vadovas. Jam verslininkai dažnai skundžiasi išgyvenantys dėl ekonomikos nuosmukio.
Nors A.Zuokas nevaikšto ištiesęs rankos, vis dėlto LiCS sekretoriatas prieš kurį laiką išsiuntinėjo didžiausioms bendrovėms prašymus paremti. „Tačiau tuo mūsų kontaktai su verslininkais ir apsiribojo“, - tvirtino liberalcentristų lyderis.
LiCS pasirinkta strategija esą pasitvirtino - partijos sąskaitos sparčiau papildomos pinigais. „Šiandien ekonominė situacija tokia, kad įmonės priverstos skaičiuoti lėšas. Tačiau nemažai bendrovių pagal savo galimybes mus tikrai parėmė“, - sakė A.Zuokas.
Bijo aukoti?
Partija „Tvarka ir teisingumas“ nesiskundžia finansinių rėmėjų gausa. Jos pirmininkas Rolandas Paksas LŽ pasakojo dažnai bendraujantis su verslininkais, kuriems, be kita ko, užsimena ir apie finansinę paramą, praversiančią jų partijai prieš rinkimus.
Tačiau paremti „tvarkiečiai“ prašo ne visų verslininkų. Anot R.Pakso, kalbamasi su tais verslo atstovais, su kuriais nusistovėję draugiški ryšiai. Nors ne visi jų puola aukoti. „Kai kurie verslininkai bijo, kad dėl paramos mūsų partijai juos gali užklupti mokesčių inspekcija ar policija“, - kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.
Nesavanaudiškos paskatos
Kasmet dosniai bent kelias partijas paremiantis koncernas „MG Baltic“ ir prieš rinkimus ketina paaukoti pinigų kelioms partijoms. Tarp 5 jo pasirinktų politinių jėgų - konservatoriai, Liberalų sąjūdis, „tvarkiečiai“, socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai. „Remiame partijas, atspindinčias visą nuomonių spektrą“, - pasirinkimo motyvus LŽ aiškino „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Pinigų prieš rinkimus politikams jau nepagailėjo bendrovė „YIT Kausta“. Jos aukos pasiekė socialdemokratus, konservatorius ir liberalcentristus. „Šias partijas remiame visą laiką, tačiau aukojame ne visada. Juk kai nėra rinkimų, mažesni ir partijų poreikiai“, - pabrėžė „YIT Kaustos“ generalinis direktorius Antanas Butkus.
Jis tikino, kad partijas finansiškai remia ne dėl asmeninių paskatų. „Tiesiog mums ne tas pat, kaip Lietuvoje plėtojamas verslas, kokie kuriami jį reglamentuojantys įstatymai“, - dėstė A.Butkus.
Apsispręs po susitikimų
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) jau anksčiau pranešė, kad dėl paramos rinkimuose dalyvausiančiomis partijoms ketina apsispręsti per šį mėnesį rengiamus susitikimus su politikais. Tuomet pramonininkai sieks išsiaiškinti partijų nuomonę dėl socialinės ir užsienio politikos, ekonomikos, energetikos, transporto, švietimo ir aplinkosaugos bei susipažinti su jų rinkimų programomis. „Kad paskui galėtume, viena vertus, padėti materialiai, kita vertus, moraliai“, - pažymėjo LPK prezidentas Bronislovas Lubys.
Dažnai partijoms aukojanti viena didžiausių Lietuvoje statybų bendrovių „Eika“ prieš rinkimus politikų taip pat dar neparėmė. Įmonės direktorius Robertas Dargis kol kas svarsto, kaip pasielgti. „Nebuvo daug prašytojų. Vienas kitas užsimindavo, bet dar nieko nerėmėme“, - sakė jis.
R.Dargio apsisprendimą pervesti lėšų politinėms jėgoms galėtų lemti aiškiai deklaruoti partijų tikslai ir darbai, kuriuos jos ketina nuveikti Seime. „Jeigu tai sutaps su mano nuomone dėl to, ką reikia valstybėje keisti, svarstytume, ar paremti“, - aiškino verslininkas.
Į politiką nesivelia
Tačiau ne visi verslininkai pasirengę atverti pinigines partijoms, nes yra priversti taupyti dėl šalį užklupusio ekonominio sunkmečio. Anksčiau piniginių aukų kai kurioms partijoms negailėdavusios statybų bendrovės „Ranga Group“ prezidentas Laimutis Pinkevičius tvirtino, kad prieš rinkimus politikų finansiškai nerems. „Dabar šalyje ekonominė krizė - nėra iš ko“, - pabrėžė jis.
Tradiciškai politikų nerėmusios bendrovės nepakeitė nuomonės ir dabar. „Vengiame įsitraukti į politinius procesus, ir tai pasitvirtina“, - tikino bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Mažeikių nafta“ irgi laikosi panašių principų. „Niekada nerėmėme ir neremsime nė vienos politinės jėgos, nes nenorime dalyvauti politikoje“, - aiškino įmonės atstovas spaudai Jacekas Komaras.
Pralaimi demokratija
Verslas ir politika koja kojon dažnai žengia ir užsienyje. Tačiau, pasak politologo Algio Krupavičiaus, Lietuvoje verslo grupių ir politikų santykiai atsidūrę ties pavojingesne riba. Tai lemia ir palyginti aukštos maksimalios finansinės paramos partijoms lubos. „Kitose valstybėse jos gerokai žemesnės, todėl politikai nuosekliau siekia paramos ir pinigus pradeda kaupti gerokai anksčiau nei prieš rinkimus“, - kalbėjo politologas.
Verslininkų ir politikų piniginius ryšius šiek tiek komplikuoja ir tai, kad po rinkimų iš partijų gali būti reikalaujama tam tikrų sprendimų. „Šis reiškinys būdingas demokratinėms valstybėms, tačiau skiriasi jo paplitimo mastas. Lietuvoje neatlikta tyrimų, kurie atskleistų, kiek verslo lobizmas, pasireiškęs kaip finansinė parama prieš rinkimus, turėtų įtakos vėliau partijų priimamiems sprendimams, bet, manoma, tai yra gana paplitę“, - sakė A.Krupavičius.
Verslininkai remia į Seimą einančias partijas - kas iš to laimi? Anot politologo, dažniausiai - verslo grupės, tačiau jų laimėjimai būna laikini. „O demokratija dėl to pralaimi. Ši santvarka reikalauja, kad valstybėje veikiančios verslo grupės turėtų daugmaž panašią įtaką politikams“, - aiškino jis.
Roberta Tracevičiūtė
