Papjauti vištą dedekšlę – to neleistų padaryti jokia kaimo močiutė, tačiau Seimo nariai gali, ypač, jei kalbamaapie dedekšlę, kuri į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą įdeda apie 12,9 %, o tai sudaro nei daugiau, nei mažiau – 14,50 mlrd. litų. Seimo narių Arimanto Dumčiaus ir Ritos Tamašunienės siūlomos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama nustatyti, kad metinėse Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo sąmatose valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti turi būti numatoma 30 proc. (vietoj 20 proc.) Programos finansavimo lėšų, kaip tik tai ir padarys – papjaus vištą dedekšlę.
Ekonominė šalies plėtra tiesiogiai koreliuojasi su transporto infrastruktūros išvystymo lygiu. Integravus gerai išvystytą transporto sistemą į bendrąją ES sistemą, atsiranda galimybė išlaikyti ir papildomai pritraukti naujus tranzitinius transporto srautus, tačiau tam reikalinga visapusiška transporto infrastruktūros plėtotė, trūkstamų transporto grandžių (uostų, terminalų, logistikos centrų) diegimas į bendrą šalies logistikos grandinę.
Taigi, pasiūlymas sumažinti finansavimą magistraliniams Lietuvos keliams vystyti, plėtoti ir esamai būklei palaikyti dalį lėšų papildomai skiriant šalies miestų gatvių tvarkymui yra pražūtingas Lietuvai kaip tranzitinei valstybei. Skirdami nepakankamą finansavimą magistralinių kelių tvarkymui, mes dalį tranzitinio krovinio atiduosime kaimyninėms šalims, nes šiandien kiekviena valstybė tranzitinio vežimo per savo teritoriją galimybes motyvuoja ne tik patogia geografine padėtimi, tačiau ir gerai išvystyta infrastruktūra.
Šiandien turbūt visiems aišku, kad išaugęs tranzitinių krovinių srautas sudarytų prielaidas klestėti mūsų transporto įmonėms, daugiau žmonių gautų galimybę įsidarbinti transporto paslaugų sektoriuje ir, be jokios abejonės, tai pasijustų mūsų nacionaliniame biudžete ne tik tiesioginių, bet ir pridėtinėse transporto paslaugų sferose įmokėtų mokesčių forma.
Iš kitos pusės, Seimo nariai, teikdami pasiūlymą „nuimti“ dalį pinigų nuo magistralinių kelių tvarkymo miestų ir miestelių duobių asfaltavimui tikriausiai užmiršta, kad visi tų pačių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai naudojasi tais pačiais magistraliniais keliais ir nei vienas iš jų nenori, kad jie būtų panašūs į išdaužytas ir sulopytas miestų gatves. Ir tuomet dalis krovinių siuntėjų, operatorių pasirinktų ne Klaipėdos, o Ventspilio ar Rygos uostus su geriau sutvarkytais Latvijos keliais.
Taigi, išvada paprasta: reikia rasti lėšų miestų gatvių tvarkymui, nemažinant lėšų, skirtų magistraliniams keliams. Viena iš išeičių galėtų būti tampresnis miestų vadovų bendradarbiavimas su verslu, rengiant koncesijas miestų gatvių sutvarkymui. Be jokios abejonės, tai sunkiau, negu tiesiog pareikalauti pinigų iš valstybės, bet kam tada savivalda?
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys doc. dr. Gintautas Labanauskas
