Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio. Pernai savivaldybių reitingų lentelėje buvusi aštunta, šįmet Aukštaitijos sostinė nukrito per 30 pozicijų.
„Sekundė“ domėjosi, kodėl apskrities centre negera gyventi net miesto merui.
Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio. Pagal Lietuvos statistikos departamento, Darbo biržos, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir Sveikatos ministerijų, kitų šalies institucijų pateiktus duomenis žurnalo „Veidas“ sudarytame reitinge Panevėžys iš 60-ies savivaldybių liko 38-as.
Praėjusiais metais, remiantis tais pačiais kriterijais, Aukštaitijos sostinė buvo atsidūrusi tarp dešimties geriausiai gyvenančių savivaldybių. Taip žemai miesto reitingas krito dėl aukšto nedarbo lygio, didžiausio sergamumo, sustojusios švietimo įstaigų renovacijos bei menkai panaudojamos Europos Sąjungos paramos.
Dar prieš metus didžiavęsis, kad geriau nei panevėžiečiai gyvena tik septynios šalies savivaldybės, didmiesčio statusą turintis Panevėžys šįmet priverstas pripažinti žengiantis ne pirmyn, bet atgal.
Artimiausia kaimynė – rajono Savivaldybė, atvirkščiai, kyla aukštyn. Pernai buvęs 48-as šįmet reitingo lentelėje rajonas šoktelėjo į 20-ą poziciją.
Gyvenimo kokybės Lietuvos miestuose bei rajonuose tyrimas atskleidė paradoksą: nors tik keturiose savivaldybėse gydytojų 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei Panevėžyje, tačiau Aukštaitijos sostinės gyventojai labiausiai pasiligoję.
Pagal gydymo įstaigų pateiktus duomenis, 1000 gyventojų tenka 5977,4 susirgimo, tai yra per metus vienas panevėžietis dėl sveikatos sutrikimų į medikus kreipiasi beveik šešis kartus.
10 tūkst. miesto gyventojų gydo 40 medikų, 9 odontologai, 95 slaugytojos ir akušerės.
Didesniu medikų būriu gali pasigirti tik Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybės.
Panevėžio rajone gydytojų gretos kur kas retesnės – 10 tūkst. gyventojų aptarnauja tik 13 gydytojų, 5 odontologai ir 34 slaugytojos. Tačiau kaimo žmonės gydymo įstaigų slenksčius mina rečiau nei miestiečiai – vienas gyventojas per metus serga vidutiniškai penkis kartus.
Gyvenimo kokybė savivaldybėse vertinta ir pagal gyventojams vieną aktualiausių kriterijų – komunalinių paslaugų įkainius.
Panevėžio miesto ir rajono gyventojams būstų šildymas atsieina po 24,1 ct už kWh. Pigiausiai už šilumą moka Elektrėnai (17,5 ct už kWh, Molėtai (18,5 ct už kWh), gerokai mažiau nei panevėžiečiams šildymo sezonas kišenes paplonina ir kaimynams radviliškiečiams. Jiems šiluma kainuoja 20,1 ct už kWh.
Artėjant žiemai Panevėžio gyventojams belieka kaip tikriems lietuviams guostis, kad yra, kam dar sunkiau – Prienų rajone šiluma atsieina net 36,5 ct už kWh.
Už šalto vandens kubinį metrą panevėžiečiai sumoka 5,87 lito. Rajono gyventojams vanduo pigesnis maždaug litu – 4,76 Lt už kub. m. Dar mažiau moka vilniečiai, kauniečiai, pasvaliečiai ir druskininkiečiai.
Komunalinių paslaugų kainos, lenkiančios net nustatytąsias didmiesčiuose, bene didžiausias skaudulys, varantis bedarbių sostine tituluojamo Panevėžio gyventojus į neviltį. Čia darbo neturi 12,3 proc. darbingo amžiaus žmonių. Rajone bedarbių armija dar gausesnė – 13,7 proc.
Mažiausia valstybės išlaikomų bedarbių Neringoje (2,8 proc.), Palangoje (6 proc.) ir Elektrėnuose (7,5 proc.).
