Laisvės aikštėje akių negalintys atitraukti panevėžiečiai stebi po savaitgalio išdygusios eglutės puošimą. Nors Kalėdų medžio karkasas jau apkaišytas gyvomis eglių šakomis ir papuoštas lempučių bei spalvotų žaisliukų girliandomis, apie eglę zujantys darbininkai dar kabina naujus šventinius konfeti papuošimus.
Būsimą Aukštaitijos sostinės Kalėdų eglę puošiantys vilniečiai ir patys šiemet žada nustebinti visus. Esą įspūdinga eglute nebus apsiribota, virš jos turės dar suspindėti ir dangus. Ant eglutės įsižiebsiantys konfeti ,anot miesto architektės, pasikartos ir Laisvės aikštėje, prie fontano, o burbulų formos šviesų instaliacijos turėtų sukurti karnavalo įspūdį.
„Nežinau ar galiu atskleisti. Dar ne pilna bus, dar čia instaliacijos aplink, bus šviečiančios tokios lubos gražios, irgi atrodys tikrai gražiai“, – sakė švenčių studijos darbų vadovas Julius Gorelčionka.
„Pati viena atskirai eglutė iki 40 tūkst. eurų. Bus didelis dėmesys šitai aikštei kur stovime, tai yra bus plačiai išpuošta ši vieta, toliau visa Laisvės aikštė“, – pasakojo miesto architektė Daiva Gasiūnienė.
Kad Panevėžys šiemet išties meta iššūkį sostinei, sako ir laikinasis miesto meras. Ne tik puošybai skirta rekordinė 150 tūkst eurų suma, šventinei koncertinei programai numatyta skirti dar keliolika tūkstančių eurų. Be to, Kalėdų eglę iš visų 5 didmiesčių miestas šiemet įžiebs pirmasis – lapkričio 30-ąją, kai sostinėje eglutės įžiebimo šventė gruodžio pirmą.
Savivaldybė teisinasi išties išmokusi skaudžią pamoką, kada prieš 5-erius metus iš miesto juokėsi visa Lietuva. Tuomet aptriušusią Panevėžio eglę pliekė kas netingėjo.
„Kartais tie blogi pavyzdžiai priverčia pasitempti. Kada Panevėžys išgarsėjo savo kreiva egle, toks buvo liūdnas momentas ir savotiška dėmė krito. Dabar mes galim didžiuotis, kad štai pas mus labai graži eglė, nebekreiva“, – tikino laikinas Panevėžio meras Petras Luomanas.
Jau užpernai prisidėjus verslininkams buvo pastatyta pirma dirbtinė eglutė, kuri rinkimuose pelnė net 3-čią gražiausios šalies eglės vardą. Todėl kasmet Kalėdoms pasipuošti ir skiriama vis daugiau pinigų.
„Kodėl mes anksčiau todėl, kad keli metai iš eilės pastebėjom, kad ilgai negalim nupuošti, kad žmonės nori vis ilgiau ir ilgiau eglės, kad linksmiau būtų ir vaikus galėtų atvesti“, – teigė architektė D. Gasiūnienė.
